Paprastoji psoriazė (Psoriasis vulgaris)
Anatomija
Paprastoji psoriazė, arba psoriasis vulgaris, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri daugiausia veikia odą, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms organizmo sistemoms. Liga dažniausiai pasireiškia odos paviršiuje, kur pažeidžiamos epidermio (viršutinio odos sluoksnio) ląstelės. Psoriazės metu epidermis pradeda greičiau atsinaujinti, todėl susidaro storos, raudonos, pleiskanojančios dėmės, kuriose gali būti matomos baltos arba sidabrinės pleiskanos. Be odos, psoriazė gali paveikti ir sąnarius, sukeldama psoriazinį artritą, kuris sukelia skausmą ir standumą. Taip pat, psoriazė gali turėti įtakos ir imuninės sistemos veiklai, nes tai yra autoimuninė liga, kurioje organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo sveikas ląsteles.
Ligos aprašymas
Paprastoji psoriazė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių psoriazės formų, kuri būdinga lėtiniu kursu ir periodiškai pasikartojančiais paūmėjimais. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama suaugusiųjų tarpe. Psoriazė yra svarbi ne tik dėl fizinių simptomų, bet ir dėl psichologinio poveikio pacientams, nes odos išvaizda gali turėti didelį poveikį žmogaus savijautai ir socialiniam gyvenimui. Dėl savo lėtinio pobūdžio, liga reikalauja nuolatinės priežiūros ir gydymo, kad būtų galima išlaikyti simptomus kontroliuojamus.
Ligos priežastis
Paprastosios psoriazės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai gali turėti didelę reikšmę, nes dauguma žmonių, sergančių psoriaze, turi šeimos narių, kurie taip pat kenčia nuo šios ligos. Imuninės sistemos disfunkcija, kai organizmo imuninės ląstelės klaidingai atakuoja odos ląsteles, taip pat yra esminis ligos mechanizmas. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos, odos sužalojimai ar tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti psoriazės paūmėjimus.
Rizikos faktoriai
- Genetinė predispozicija – šeimos anamnezė, kurioje yra psoriazės atvejų, žymiai padidina ligos riziką.
- Stresas – emocinis ar fizinis stresas gali sukelti arba pabloginti psoriazės simptomus.
- Infekcijos – bakterinės ar virusinės infekcijos, ypač streptokokinės, gali sukelti psoriazės paūmėjimus.
- Odos sužalojimai – traumos, nudegimai ar kitos odos pažeidimo formos gali sukelti psoriazės atsiradimą pažeistoje vietoje.
- Tam tikrų vaistų vartojimas – kai kurie vaistai, pvz., beta blokatoriai ar ličio preparatai, gali pabloginti ligos simptomus.
Simptomai
- Pagrindiniai paprastosios psoriazės simptomai apima raudonas, uždegimines dėmes ant odos, kurios yra padengtos sidabrinėmis pleiskanomis. Šios dėmės dažniausiai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos odos ir nugaros, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, kai pacientams gali pasireikšti niežulys, skausmas ar net kraujavimas, kai pleiskanos nuimamos. Be to, kai kurie pacientai gali patirti sąnarių skausmus, kurie gali būti psoriazinio artrito požymis.
Diagnostika
Paprastosios psoriazės diagnozė paprastai remiasi klinikiniu įvertinimu, kai gydytojas apžiūri odos pažeidimus ir vertina jų charakteristikas. Kartais gali prireikti atlikti biopsiją, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas odos ligas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti uždegimo lygį organizme ir atskirti psoriazę nuo kitų odos sutrikimų.
Gydymas
Paprastosios psoriazės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualių paciento poreikių. Gydymas gali apimti topinius steroidus, kurie mažina uždegimą ir niežulį, bei vitaminą D turinčias priemones, kurios padeda reguliuoti odos ląstelių augimą. Taip pat yra sisteminiai gydymo metodai, tokie kaip biologiniai vaistai, kurie veikia imuninę sistemą ir yra skirti pacientams, sergantiems sunkia psoriaze. Be to, fototerapija, naudojant ultravioletinę šviesą, taip pat gali būti efektyvi gydant šią ligą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip genų terapija ir nauji biologiniai vaistai, nuolat vystosi ir gali suteikti papildomų galimybių ateityje.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas