Parakokcidioidomikozė

Anatomija

Parakokcidioidomikozė yra grybelinė infekcija, kuri daugiausia paveikia plaučius, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams, tokiems kaip oda, limfinė sistema ir gleivinės. Infekcija dažniausiai prasideda plaučiuose, kur grybelis įsiskverbia per kvėpavimo takus. Dėl to gali prasidėti uždegiminiai procesai, paveikiantys plaučių audinį. Taip pat gali būti pažeidžiami limfmazgiai, ypač krūtinės ląstoje, o sunkiais atvejais infekcija gali išplisti į kitus organus, tokius kaip kepenys, inkstai ar centrinė nervų sistema. Todėl šios ligos poveikis žmogaus anatomijai gali būti labai platus ir rimtas.

Ligos aprašymas

Parakokcidioidomikozė yra sisteminė grybelinė infekcija, kuri sukelia Paracoccidioides brasiliensis grybelis. Ši liga yra labiau paplitusi Pietų Amerikoje, ypač Brazilijoje, ir ji gali būti labai sunki, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Parakokcidioidomikozė gali sukelti įvairių formų klinikinius pasireiškimus, pradedant nuo lengvų plaučių simptomų iki sunkių sisteminių ligų. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ir net mirtį, jei ji nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Parakokcidioidomikozė yra sukeliama grybelio Paracoccidioides brasiliensis, kuris gyvena dirvožemyje ir dažnai yra susijęs su ūkininkavimo veikla. Infekcija įvyksta, kai grybelio sporos įkvepiamos į plaučius. Grybelis gali būti aktyvuotas, kai asmuo patiria imuninės sistemos sutrikimų arba yra veikiamas tam tikrų aplinkos veiksnių, tokių kaip drėgmė ir šiluma. Rizikos faktoriai gali apimti profesinę veiklą, gyvenimo sąlygas ir genetines predispozicijas, kurios didina infekcijos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Žmonės, dirbantys žemės ūkyje, ypač tie, kurie dažnai bendrauja su dirvožemiu, turi didesnę riziką užsikrėsti. Taip pat riziką didina gyvenimas ar darbas vietovėse, kuriose yra didelė drėgmė ir šiluma.
• Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS ar kitomis imuninėmis ligomis, taip pat yra labiau pažeidžiami parakokcidioidomikozės.

Simptomai

• Pagrindiniai parakokcidioidomikozės simptomai gali apimti nuovargį, karščiavimą, svorio kritimą, sausą kosulį ir krūtinės skausmą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti odos bėrimai, limfmazgių padidėjimas ir burnos ar nosies gleivinės pažeidimai. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos plitimo ir organizmo atsako.

Diagnostika

Parakokcidioidomikozės diagnozei nustatyti naudojami keli tyrimai. Pirmiausia atliekami klinikiniai tyrimai, kurie apima paciento istorijos ir simptomų analizę. Dėl galimų plaučių pažeidimų gali būti atliekami rentgeno arba kompiuterinės tomografijos tyrimai. Taip pat svarbūs laboratoriniai tyrimai, tokie kaip grybelio kultūros, serologiniai testai ir biopsijos, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti grybelio buvimą organizme.

Gydymas

Parakokcidioidomikozės gydymas dažniausiai apima priešgrybelinius vaistus, tokius kaip itrakonazolas arba ketokonazolas. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo ligos sunkumo. Be to, gali būti taikomos palaikomojo gydymo priemonės, skirtos stiprinti imuninę sistemą ir valdyti simptomus. Svarbu pažymėti, kad naujausi tyrimai taip pat nagrinėja naujas terapijos galimybes, įskaitant biologinius vaistus, kurie gali būti veiksmingi sunkesnėse ligos formose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas