Paralyžinis žvairumas

Anatomija

Paralyžinis žvairumas yra liga, susijusi su akių raumenų koordinacija ir nervų sistema. Žmogaus akies judesius kontroliuoja šeši raumenys, kurie yra valdomi nervais, tokiomis kaip III, IV ir VI kranijinių nervų. Šie nervai perduoda signalus į raumenis, leidžiančius akims judėti į įvairias puses. Paralyžinis žvairumas atsiranda, kai šie nervai yra pažeidžiami arba nefunkcionuoja, todėl akys negali tinkamai judėti ir gali pasukti į skirtingas puses. Tai gali sukelti vizualinių informacijos apdorojimo sunkumų, nes smegenys negauna tinkamų signalų iš akių.

Ligos aprašymas

Paralyžinis žvairumas, dar žinomas kaip strabizmas, yra akių sutrikimas, kai viena arba abi akys nesusitelkia į tą patį objektą tuo pačiu metu. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nuolatinį ar periodinį žvairumą. Paralyžinis žvairumas gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, įskaitant problemas su regėjimu, psichologiniais aspektais ir socialiniu įsitraukimu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip ambliopija (tinginė akis) ir kiti regėjimo sutrikimai.

Ligos priežastis

Paralyžinio žvairumo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima nervų pažeidimus, kurie gali atsirasti dėl traumų, uždegiminių procesų, navikų ar kitų ligų. Taip pat gali būti genetinių veiksnių, kurie lemia raumenų ir nervų funkcijos sutrikimus. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, gali paveikti nervų sistemą ir sukelti paralyžinį žvairumą. Kitos galimos priežastys gali būti smegenų ligos, tokios kaip insultas arba smegenų augliai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija akių sutrikimų gali padidinti riziką susirgti paralyžiniu žvairumu.
• Traumos: akių ar galvos sužalojimai gali paveikti nervų sistemas, kontroliuojančias akių judesius.
• Neurologinės ligos: tokios ligos kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė gali padidinti riziką.
• Amžius: kai kurie žvairumo atvejai gali pasireikšti kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau jie gali išlikti ir suaugusiesiems.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai yra akies nukrypimas, kai viena akis žiūri tiesiai, o kita gali būti nukreipta į šoną, viršų ar apačią. Tai gali sukelti dvigubą regėjimą, regėjimo sunkumus ir nesugebėjimą sutelkti dėmesio į objektus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmai ir akių nuovargis, ypač ilgesnio laikotarpio žiūrint į ekranus ar skaitymo metu.

Diagnostika

Paralyžinio žvairumo diagnozė paprastai prasideda nuo akių gydytojo atlikto išsamaus akių tyrimo. Gydytojas gali naudoti įvairius testus, kad įvertintų akių judesius, regėjimo aštrumą ir stereoskopinį regėjimą. Be to, gali būti atliekami neurovaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT, kad būtų nustatyti galimi nervų pažeidimai ar smegenų struktūros anomalijos.

Gydymas

Paralyžinio žvairumo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti akinių arba kontaktinių lęšių paskyrimą, kurie gali padėti sureguliuoti regėjimo problemas. Taip pat gali būti taikomos ortopedinės chirurginės procedūros, skirtos raumenų balanso atkūrimui. Nemedicininiai sprendimai gali apimti regėjimo terapiją, kuri padeda pagerinti akių koordinaciją ir regėjimo funkciją. Naujausios terapijos galimybės apima botulino toksino injekcijas, kurios gali padėti atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti žvairumo laipsnį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas