Paraudimas

Anatomija

Paraudimas, kaip klinikinis simptomas, dažniausiai susijęs su odos ir kraujagyslių sistema. Jis atsiranda, kai padidėja kraujo pritekėjimas į tam tikras odos sritis, dėl to jos parausta. Tai gali paveikti bet kurią odos dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko veido, kaklo, rankų ir kojų srityse. Odos struktūra, įskaitant epidermį, dermą ir subderminius audinius, yra tiesiogiai paveikta, kai atsiranda uždegiminės reakcijos, kurios sukelia paraudimą.

Ligos aprašymas

Paraudimas nėra savarankiška liga, bet simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir būklėmis, tokiomis kaip alergijos, infekcijos, uždegiminiai procesai ar odos ligos. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Svarbu atkreipti dėmesį į paraudimą, nes jis gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, todėl jo ignoravimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės paraudimo priežastys apima uždegiminius procesus, alergines reakcijas, infekcijas, odos dirginimą, saulės nudegimus ir kraujagyslių sutrikimus. Mechanizmai, kurie gali sukelti paraudimą, dažnai apima histamino išsiskyrimą, kuris plečia kraujagysles ir padidina kraujo pritekėjimą į odą. Taip pat, kai kurios ligos, tokios kaip rožinė ar egzema, gali sukelti nuolatinį paraudimą tam tikrose odos vietose.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimynė polinkis į tam tikras odos ligas gali didinti paraudimo riziką.
• Aplinkos veiksniai – ekstremalūs oro sąlygų pokyčiai, saulės poveikis ir dirgikliai, tokie kaip cheminės medžiagos, gali sukelti paraudimą.
• Stresas – emocinis stresas gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ir paraudimą.
• Mitybos įpročiai – tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, alkoholis ar aštrus maistas, gali sukelti odos paraudimą.

Simptomai

• Pagrindiniai paraudimo simptomai apima odos spalvos pakitimą, kuris gali būti nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos, priklausomai nuo priežasties. Jis gali būti lydimas niežėjimo, deginimo ar skausmo. Kai kuriais atvejais paraudimas gali būti lokalizuotas, o kitais atvejais apimti didesnes odos sritis. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti pūslės, lupimasis ar net opos.

Diagnostika

Paraudimo diagnozė prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio apžiūros. Gydytojas gali atlikti odos tyrimus, kad nustatytų paraudimo priežastis. Kartais gali prireikti laboratorinių tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimai ar alergijos testai, kad būtų išsiaiškinta, ar paraudimą sukelia infekcija, alergija ar kita liga. Taip pat gali būti atliekami specialūs odos tyrimai, pavyzdžiui, biopsijos, jei įtariama rimtesnė patologija.

Gydymas

Paraudimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei paraudimą sukelia alerginė reakcija, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai. Uždegiminių procesų atveju naudojami kortikosteroidai. Taip pat gali būti rekomenduojamos nemedicininės priemonės, tokios kaip drėkinamieji kremai ar šaltos kompresai, kurie padeda sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti pacientams, sergantiems lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip psoriazė ar rožinė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas