Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kituose poskyriuose

Anatomija

Parkinsonizmas yra neurologinė liga, kuri daugiausia veikia judėjimo sistemą. Pagrindiniai anatomijos pokyčiai, susiję su šia liga, vyksta smegenyse, ypač bazinėse ganglijose, kurios yra atsakingos už judesių koordinavimą. Šios struktūros, ypač striatumas ir globus pallidus, patiria degeneracinius pokyčius. Taip pat žinoma, kad dopaminerginės neuronų ląstelės, esančios juodojoje medžiagoje, nyksta, o tai lemia dopamino trūkumą, kuris yra esminis neurotransmiteris judesių kontrolei. Dėl šių pokyčių sutrinka motorinė funkcija, o liga gali paveikti ir kitas smegenų sritis, susijusias su emocijomis ir kognicija.

Ligos aprašymas

Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kituose poskyriuose, apima įvairias Parkinsono ligos formas, kurios gali būti susijusios su kitomis neurologinėmis ligomis. Ši liga pasireiškia progresuojančiu motorinių funkcijų sutrikimu, įskaitant drebulį, raumenų rigidiškumą, lėtumą ir pusiausvyros problemas. Parkinsonizmas yra svarbus, nes jis ne tik paveikia fizinę asmens būklę, bet ir gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, emocinei sveikatai ir socialiniam funkcionavimui. Su liga susiję simptomai gali žymiai sumažinti gyvenimo kokybę ir sukelti didelių iššūkių tiek pacientams, tiek jų šeimoms.

Ligos priežastis

Parkinsonizmo priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos siejamos su neurodegeneraciniais procesais. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, aplinkos veiksnius, tokius kaip toksinai ar cheminės medžiagos, ir galimas traumas. Taip pat žinoma, kad kai kurios ligos, pvz., Alzheimerio liga, gali sukelti parkinsonizmo simptomus. Mechanizmai, kurie gali sukelti šią ligą, apima neuronų degeneraciją, uždegimines reakcijas smegenyse ir oksidacinį stresą, kuris pažeidžia ląsteles.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti Parkinsonizmu.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką, ypač kai yra žinomos specifinės genų mutacijos.
• Aplinkos veiksniai – ilgas kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pvz., pesticidais, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Traumos – galvos smegenų sužalojimai gali padidinti Parkinsonizmo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai Parkinsonizmo simptomai apima drebulį, kuris dažniausiai prasideda rankose, raumenų rigidiškumą, sumažėjusią motorinę kontrolę ir lėtą judėjimą (bradikinezija). Taip pat gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai, kalbos pokyčiai ir raumenų silpnumas. Ligai progresuojant, simptomai gali tapti sunkesni, o pacientai gali patirti emocinius sunkumus, tokius kaip depresija ar nerimas.

Diagnostika

Parkinsonizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į simptomus ir jų progresavimą. Neurologas gali atlikti fizinę apžiūrą, vertindamas judesius, raumenų tonusą ir pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant pašalinti kitas galimas ligas. Nors nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų Parkinsonizmą, tam tikri tyrimai gali padėti nustatyti ligos buvimą ir jos sunkumą.

Gydymas

Parkinsonizmo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažniausiai apima dopamino pakaitinius vaistus, tokius kaip levodopa, kurie padeda atkurti dopamino lygį smegenyse. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie mažina simptomus, pvz., anticholinerginiai vaistai ar monoaminooksidazės inhibitoriai. Nemedicininiai gydymo metodai apima fizioterapiją, ergoterapiją ir logopediją, kurie padeda pacientams išlaikyti judėjimo funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad giliosios smegenų stimuliacijos terapija gali būti naudinga pažengusiais ligos atvejais. Be to, nuolatinis mokymas ir socialinė parama yra labai svarbūs pacientams ir jų šeimoms, siekiant geriau tvarkytis su liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas