Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, susijęs su centrinės nervų sistemos pokyčiais, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už judesių kontrolę. Pagrindiniai pažeidžiami organai yra smegenų bazinės ganglijos, ypač substantia nigra, kuri gamina dopaminą – neurotransmiterį, būtina sklandžiam judesių vykdymui. Dėl dopamino trūkumo atsiranda motorinių funkcijų sutrikimų. Taip pat gali būti paveikti ir kiti smegenų regionai, tokie kaip talamas ir korteksas, kurie dalyvauja judesių planavime ir koordinavime.

Ligos aprašymas

Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, yra neurodegeneracinė liga, kuri pasireiškia kaip antrinė Parkinsono liga, susijusi su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, galvos traumomis, infekcijomis ar medžiagų apykaitos sutrikimais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldama motorinių ir nemotorinių simptomų, kurie trukdo kasdienei veiklai ir sumažina savarankiškumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės Parkinsonizmo priežastys, klasifikuojamos kitur, gali būti įvairios. Tai gali būti smegenų pažeidimai, pavyzdžiui, dėl galvos traumų, insultų ar infekcijų. Be to, tam tikros medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip Wilsono liga, gali sukelti dopamino trūkumą. Taip pat genai gali turėti įtakos ligos vystymuisi, nors paveldimumo faktorius šiuo atveju yra mažiau ryškus nei pirminėje Parkinsono ligos formoje.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys turi didesnę riziką susirgti.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką, nors ji nėra tokia stipri kaip pirminėje formoje.
• Galvos traumos – anksčiau patirtos traumos gali padidinti riziką.
• Ekspozicija tam tikroms cheminėms medžiagoms – pavyzdžiui, pesticidams.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima drebulį, raumenų rigidiškumą, judesių sulėtėjimą (bradikinezija) ir pusiausvyros problemas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų, tokių kaip menkas drebulys, iki sunkių, kai pacientas praranda gebėjimą savarankiškai judėti. Be to, gali pasireikšti nemotoriniai simptomai, tokie kaip depresija, nerimas, miego sutrikimai ir atminties problemos.

Diagnostika

Parkinsonizmo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas atlieka neurologinį tyrimą, įvertina paciento simptomus ir anamnezę. Nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų diagnozę, tačiau vaizdo tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant pašalinti kitas ligas.

Gydymas

Parkinsonizmo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti dopamino pakaitinę terapiją, tokią kaip levodopa, kuri padeda atkurti dopamino lygį smegenyse. Taip pat gali būti naudojami kiti vaistai, tokie kaip dopamino agonistai. Nemedicininiai sprendimai apima fizioterapiją, ergoterapiją ir psichologinę paramą, kurie padeda pacientams išlaikyti funkcionalumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Naujausios terapijos galimybės apima giliųjų smegenų stimuliaciją, kuri gali padėti sumažinti simptomus, kai tradiciniai gydymo metodai pasirodo neveiksmingi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas