Parkinsono liga

Anatomija

Parkinsono liga yra neurodegeneracinė liga, kuri daugiausiai veikia centrinę nervų sistemą. Pagrindiniai anatomijos pokyčiai vyksta smegenyse, ypač juodajame branduolyje (nigra). Ši smegenų dalis atsakinga už judesių kontrolę, o jos pažeidimas sukelia motorinius simptomus. Taip pat paveikiamos kitos smegenų struktūros, tokios kaip baziniai ganglijos, kurie dalyvauja judesių koordinacijoje, ir smegenėlės, atsakingos už pusiausvyrą bei koordinaciją. Dėl dopamino, kuris yra svarbus neurotransmiteris judesių reguliavimui, trūkumo, atsiranda įvairių motorinių ir nemotorinių simptomų.

Ligos aprašymas

Parkinsono liga yra lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Liga pasireiškia motoriniais sutrikimais, tokiais kaip drebulys, raumenų standumas, lėtas judėjimas (bradikinezija) ir pusiausvyros problemos. Be motorinių simptomų, Parkinsono liga gali sukelti nemotorinius simptomus, tokius kaip depresija, miego sutrikimai ir pažinimo funkcijų pablogėjimas. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia paciento fizinę savijautą, bet ir kasdieninį gyvenimą, socialinę veiklą bei psichologinę būseną.

Ligos priežastis

Parkinsono ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nurodo kelis galimus mechanizmus. Viena iš pagrindinių priežasčių yra genetiniai veiksniai, kai tam tikri genai gali didinti riziką susirgti šia liga. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip pesticidų ir sunkiųjų metalų poveikis, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Neurologiniai pokyčiai, tokie kaip dopamino gamybos sumažėjimas, yra esminiai ligos vystymosi mechanizmai. Taip pat, amžius yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, nes Parkinsono liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga Parkinsono liga.
• Genetika – šeimyninė istorija gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis kontaktas su pesticidais ir sunkiųjų metalų poveikis.
• Vyriška lytis – vyrai serga dažniau nei moterys.

Simptomai

• Pagrindiniai motoriniai simptomai apima drebulį, raumenų standumą, lėtą judėjimą ir pusiausvyros problemas. Šie simptomai gali pasireikšti skirtingais laipsniais, pradedant nuo lengvo judesių sutrikimo iki sunkių motorinių funkcijų praradimo. Be to, gali pasireikšti nemotoriniai simptomai, tokie kaip depresija, nerimas, miego sutrikimai ir pažinimo funkcijų pablogėjimas.

Diagnostika

Parkinsono liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir neurologiniu įvertinimu. Nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų diagnozę, tačiau gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų motorinių funkcijų sutrikimus. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Parkinsono ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažniausiai prasideda nuo levodopos, kuri padeda padidinti dopamino kiekį smegenyse. Kiti vaistai, tokie kaip dopamino agonistai, gali būti skiriami siekiant sumažinti simptomus. Be medikamentinio gydymo, svarbu taikyti fizinę terapiją, ergoterapiją ir psichologinę pagalbą, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė. Naujausios terapijos galimybės apima giliųjų smegenų stimuliaciją, kuri gali būti taikoma pacientams, kuriems vaistai nebeveikia efektyviai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas