Parkinsono (Parkinson) liga

Anatomija

Parkinsono liga yra neurologinė liga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Pagrindiniai anatomijos aspektai, susiję su šia liga, yra smegenų struktūros, ypač bazinės ganglijos, kurios atsakingos už judesių koordinavimą ir kontrolę. Liga sukelia dopaminerginių neuronų, esančių Substantia nigra, degeneraciją. Šių neuronų praradimas lemia dopamino, neurotransmiterio, kuris yra būtinas sklandiems judesiams, trūkumą. Dėl šios priežasties pacientai patiria motorinių funkcijų sutrikimus, tokius kaip drebulys, raumenų standumas ir judesių sulėtėjimas.

Ligos aprašymas

Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti neurologinė liga, kuri paveikia judesių kontrolę. Ji dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems asmenims. Liga gali turėti didelį poveikį kasdienei gyvenimo kokybei, nes sukelia fizinių, emocinių ir socialinių gebėjimų sumažėjimą. Parkinsono liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia pacientų gyvenimo kokybę, bet ir kelia iššūkius šeimoms bei sveikatos priežiūros sistemai, reikalaujant nuolatinės priežiūros ir gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės Parkinsono ligos priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Genetiniai veiksniai gali apimti tam tikras mutacijas, kurios padidina ligos riziką. Aplinkos veiksniai, tokie kaip pesticidų poveikis, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Be to, oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai smegenyse taip pat gali prisidėti prie dopaminerginių neuronų degeneracijos.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys yra labiau linkę susirgti Parkinsono liga.
• Genetika – šeimos istorija, susijusi su Parkinsono liga, gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, tokioms kaip pesticidai.
• Vyriška lytis – vyrai dažniau serga Parkinsono liga nei moterys.

Simptomai

• Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai apima drebulį, raumenų standumą, judesių sulėtėjimą (bradikinezija) ir pusiausvyros sutrikimus. Pacientai gali patirti ir nejudančius simptomus, tokius kaip nuotaikų pokyčiai, miego sutrikimai ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Simptomai gali kisti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos.

Diagnostika

Parkinsono liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir neurologiniu ištyrimu. Nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų diagnozę, tačiau gydytojai gali naudoti įvairius metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT), kad išskirtų kitas ligas. Taip pat gali būti atliekami dopaminerginių vaistų testai, siekiant stebėti, kaip pacientas reaguoja į gydymą.

Gydymas

Parkinsono ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažniausiai apima dopamino pakaitalų, tokių kaip levodopa, vartojimą, kuris padeda atkurti dopamino lygį smegenyse. Taip pat gali būti skiriami kiti vaistai, kurie padeda valdyti simptomus. Nemedicininiai gydymo būdai apima fizinę terapiją, užsiėmimus, kurie skatina judėjimą, ir psichologinę paramą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip giliai smegenų stimuliavimas, taip pat gali būti svarstomos pažengusiems ligos atvejams, siekiant pagerinti simptomų kontrolę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas