Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų

Anatomija

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus smegenų funkcijomis. Ši liga paveikia neurocheminius procesus, susijusius su neurotransmiteriais, tokiais kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas. Šių medžiagų disbalansas gali turėti įtakos nuotaikai, emocijoms ir bendrai psichologinei būklei. Be to, depresija gali paveikti endokrininę sistemą, ypač streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą, kas gali lemti papildomas fizines ir psichologines problemas.

Ligos aprašymas

Pasikartojantis depresinis sutrikimas yra psichinė liga, pasižyminti pakartotiniais sunkiais depresijos epizodais. Šie epizodai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir gali būti labai intensyvūs. Svarbu pažymėti, kad ši liga gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir darbo gebėjimams. Depresija ne tik sukelia nemalonius jausmus, bet ir gali prisidėti prie fizinių sveikatos problemų, todėl jos gydymas ir prevencija yra esminiai.

Ligos priežastis

Pagrindinės pasikartojančio depresinio sutrikimo priežastys gali būti genetiniai, biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetinis polinkis gali padidinti riziką susirgti depresija, ypač jei šeimoje yra buvusių atvejų. Biologiniai mechanizmai apima neurotransmiterių disbalansą, hormoninius pokyčius ir smegenų struktūros pakitimus. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, trauminiai įvykiai, ir asmeninės savybės, pavyzdžiui, maža savivertė, taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija, darbo stresas ir finansiniai sunkumai, gali pabloginti ligos eigą.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija, susijusi su depresija, gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai – asmeninės savybės, tokios kaip nerimo sutrikimai ar žema savivertė, gali padidinti pažeidžiamumą.
• Aplinkos veiksniai – stresas darbe, socialinė izoliacija ir trauminiai įvykiai gali sukelti ar pabloginti ligą.
• Biologiniai veiksniai – hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo ar menopauzės metu, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.

Simptomai

• Pasikartojantis depresinis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, susidomėjimo praradimą kasdienėmis veiklomis, miego sutrikimus, apetito pokyčius, sunkumus priimant sprendimus ir netgi savižudiškas mintis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos.

Diagnostika

Pasikartojantis depresinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vertinimu, kuris apima išsamią paciento istoriją ir simptomų vertinimą. Psichiatras ar psichologas gali naudoti standartizuotus klausimynus ir vertinimo priemones, kad nustatytų depresijos sunkumą ir trukmę. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimas fizines ligas, kurios gali imituoti depresijos simptomus.

Gydymas

Pasikartojančio depresinio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antidepresantus, kurie padeda atstatyti neurotransmiterių pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudojami psichoterapiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientams keisti neigiamas mintis ir elgesį. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinės terapijos, vis labiau tyrinėjamos kaip galimi gydymo metodai. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba ir streso valdymo technikos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas