Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas

Anatomija

Pasikartojantis depresinis sutrikimas (PDS) yra psichinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenimis. Depresija paveikia neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, balansą. Šie cheminiai junginiai atlieka svarbų vaidmenį nuotaikos reguliavime, emocijų išraiškoje ir bendrai psichologinėje gerovėje. Be to, depresija gali paveikti endokrininę sistemą, sukeldama hormonų disbalansą, kuris gali turėti įtakos organizmo funkcijoms, tokioms kaip miegas, apetitas ir streso reakcijos.

Ligos aprašymas

Pasikartojantis depresinis sutrikimas yra lėtinė ir recidyvuojanti liga, kuri pasireiškia epizodais, kai asmuo patiria vidutinio sunkumo depresijos simptomus. Ši liga gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir profesinei veiklai. PDS svarba kyla iš jos plačiai paplitusio pobūdžio ir galimybės sukelti rimtų pasekmių, įskaitant savižudybę, jei ji nebus tinkamai gydoma. Depresijos epizodai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o jų dažnumas ir intensyvumas gali labai skirtis.

Ligos priežastis

Pagrindinės pasikartojančio depresinio sutrikimo priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniu požiūriu, genetiniai veiksniai gali padidinti riziką, nes depresija dažnai pasitaiko šeimose. Psichologinės priežastys gali būti susijusios su asmens mąstymo būdais, tokių kaip pesimizmas ar žemas savęs vertinimas. Socialiniai veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Be to, hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, gali būti svarbus veiksnys, ypač po gimdymo ar menopauzės metu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimyninė istorija apie depresiją gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai: asmenybės bruožai, tokie kaip žemas savęs vertinimas ar pesimizmas.
• Sociologiniai veiksniai: socialinė izoliacija, stresas, traumos ar sunki gyvenimo situacija.
• Hormoniniai pokyčiai: pokyčiai organizmo hormone gali paveikti nuotaiką, ypač moterims.
• Chorinės ligos: fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies ligos ar lėtinės skausmo ligos, gali prisidėti prie depresijos.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinę liūdesio jausmą, prarastą susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, nuovargį, energijos trūkumą, miego sutrikimus (nemiga ar per didelis mieguistumas), apetito pokyčius (svorio metimas ar priaugimas) bei sunkumus susikaupti ir priimti sprendimus. Sunkių simptomų atveju gali pasireikšti savižudybės mintys ar bandymai.

Diagnostika

Pasikartojantis depresinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vertinimu, kuris apima asmens psichologinę būklę, simptomų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Psichiatras ar psichologas gali naudoti įvairius diagnostinius instrumentus, tokius kaip DSM-5 (Diagnostinė ir statistinė psichikos sutrikimų klasifikacija) kriterijai, kad nustatytų ligos buvimą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Pasikartojančio depresinio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažniausiai apima antidepresantus, tokius kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ar kitus psichotropinius vaistus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra efektyvi gydymo forma. Neseniai atsiradusios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinė terapija, rodo pažadą gydant sunkias depresijos formas. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir pritaikytas prie kiekvieno paciento poreikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas