Pasiutligė, nepatikslinta

Anatomija

Pasiutligė yra virusinė liga, paveikianti centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Liga sukelia pasiutligės virusas, kuris priklauso rabdovirusų šeimai. Pasiutligės metu virusas patenka į organizmą, dažniausiai per įkandimus, ir pradeda daugintis nervų ląstelėse. Tai lemia neuronų pažeidimus, kurie gali sukelti neurologinius simptomus, tokius kaip raumenų silpnumas, traukuliai ir koma. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti ir kitos kūno sistemos, pavyzdžiui, autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja širdies ritmą ir kvėpavimą.

Ligos aprašymas

Pasiutligė yra sunki ir dažnai mirtina liga, kurią sukelia pasiutligės virusas. Liga pasižymi progresuojančiu neurologiniu pablogėjimu, kuris gali pasireikšti keliais etapais: pradinės infekcijos, prodromalinio laikotarpio ir akivaizdžios ligos stadijos. Pasiutligės virusas gali sukelti encefalitą, kuris yra smegenų uždegimas, ir gali baigtis mirtimi, jei nebus laiku diagnozuota ir pradėta gydyti. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos sunkumo, bet ir dėl to, kad ji gali būti prevencinė, jei žmogus bus paskiepytas po kontakto su galimai užkrėstu gyvūnu.

Ligos priežastis

Pagrindinė pasiutligės priežastis yra pasiutligės virusas, kuris dažniausiai plinta per užkrėstų gyvūnų, tokių kaip šunys, katės, lapių, šikšnosparnių ir kt., įkandimus. Virusas gali patekti į organizmą per odos pažeidimus. Be to, virusas gali būti perduodamas ir per kitus kontaktus, pavyzdžiui, per seilę. Pasiutligės virusas taip pat gali būti perduodamas per oro lašelius, nors tai yra retesnis atvejis. Rizikos faktoriai, tokie kaip gyvenimas ar darbo aplinka, kurioje dažnai kontaktuojama su laukiniais gyvūnais, gali padidinti infekcijos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Kontaktas su laukiniais gyvūnais, ypač šunimis ir šikšnosparniais, kurie yra pagrindiniai pasiutligės nešiotojai.
• Geografinė vieta: tam tikros šalys ar regionai, kur pasiutligė yra labiau paplitusi, turi didesnę riziką.
• Profesinės veiklos, tokios kaip veterinarija, laukinės gamtos biologija ar gyvūnų priežiūra, gali padidinti riziką užsikrėsti.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti bendras silpnumas, karščiavimas, galvos skausmas ir diskomfortas įkandimo vietoje.
• Vėliau gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip nerimas, haliucinacijos, raumenų spazmai ir paralyžius.
• Galutinėje ligos stadijoje gali atsirasti koma ir mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo.

Diagnostika

Pasiutligės diagnozė dažniausiai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir istorija apie galimą kontaktą su užkrėstais gyvūnais. Tyrimai, tokie kaip serologiniai testai, gali būti naudojami nustatyti antikūnus prieš pasiutligės virusą. Taip pat gali būti atliekami smegenų skysčio tyrimai, kad būtų galima patvirtinti diagnozę. Tačiau dažniausiai diagnozė patvirtinama tik po mirties, atliekant smegenų audinio tyrimą.

Gydymas

Pasiutligės gydymas yra sudėtingas, nes liga dažniausiai pasireiškia jau pažengusioje stadijoje, kai gydymas yra neefektyvus. Tačiau, jei gydymas pradedamas laiku, po galimo užsikrėtimo, galima taikyti vakcinaciją ir imunoglobuliną, kurie padeda sustabdyti viruso plitimą organizme. Be to, palaikomoji terapija, tokia kaip skausmo valdymas ir kvėpavimo funkcijos palaikymas, gali būti būtina. Naujausi tyrimai siekia rasti naujų gydymo metodų, tačiau kol kas efektyviausias būdas yra prevencija, t. y. skiepijimas ir vengimas kontakto su potencialiai užkrėstais gyvūnais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas