Paveldėta nefropatija, neklasifikuojama kitur, difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Paveldėta nefropatija, neklasifikuojama kitur, difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas, yra liga, kuri tiesiogiai veikia inkstus, ypač glomerulus – tai yra mažus kraujagyslių tinklus, atsakingus už kraujo filtravimą. Šie struktūriniai elementai yra svarbūs inkstų funkcijai, nes jie leidžia filtruoti atliekas ir perteklinius skysčius, kurie vėliau pašalinami su šlapimu. Šios ligos metu glomerulai patiria uždegimą ir proliferaciją, kas gali sutrikdyti normalų inkstų veikimą ir sukelti įvairias komplikacijas, pvz., inkstų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Ši liga yra reta, tačiau labai svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas pasižymi glomerulų uždegimu ir proliferacija, kurie gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, baltymų praradimą su šlapimu ir skysčių susilaikymą organizme. Liga gali būti paveldima, ir jos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento amžiaus. Ši liga reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gydymo, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiniai veiksniai, kurie lemia inkstų struktūros ir funkcijos pokyčius. Taip pat gali būti autoimuninės reakcijos, kurios sukelia glomerulų uždegimą. Kai kurie infekciniai procesai ir toksinai, pavyzdžiui, vaistai ar cheminės medžiagos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Dėl šių veiksnių gali pasireikšti glomerulų pažeidimas, o tai sukelia ligos simptomus ir komplikacijas.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kurioje buvo inkstų ligų, gali padidinti riziką.
• Autoimuninės ligos: asmenys, turintys autoimuninių sutrikimų, gali būti labiau linkę į šios ligos vystymąsi.
• Infekcijos: tam tikros infekcijos, tokios kaip streptokokinė, gali sukelti glomerulų uždegimą.
• Cheminės medžiagos: tam tikrų vaistų ar toksinų poveikis gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti:
  • Patinimas (edema) aplink akis, kojose ar pilve, dėl skysčių susilaikymo.
  • Kraujas šlapime (hematurija), kuris gali pasireikšti kaip tamsus ar raudonas šlapimas.
  • Baltymai šlapime (proteinurija), dėl ko gali atsirasti putojantis šlapimas.
  • Padidėjęs kraujospūdis, kuris gali prisidėti prie galvos skausmo ir kitų simptomų.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas, atsirandantis dėl inkstų funkcijos sutrikimo.

Diagnostika

Ligos diagnozė dažniausiai atliekama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdo tyrimais. Laboratoriniai tyrimai apima kraujo ir šlapimo analizę, siekiant nustatyti baltymų ir kraujo kiekį šlapime. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti glomerulų pažeidimo laipsnį. Vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, gali būti naudojami inkstų struktūros vertinimui.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima kortikosteroidus ir kitus imunosupresantus, siekiant sumažinti uždegimą ir glomerulų pažeidimą. Taip pat gali būti skiriami diuretikai, siekiant sumažinti skysčių susilaikymą. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos pokyčius, pvz., druskos ir baltymų kiekio ribojimą, bei gyvenimo būdo pokyčius, siekiant pagerinti bendrą sveikatą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti tiriamos kaip galimi gydymo variantai ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas