Paviršinis riešo ir plaštakos sužalojimas

Anatomija

Paviršinis riešo ir plaštakos sužalojimas dažniausiai apima odą, raumenis, sausgysles ir nervus, esančius šiose kūno dalyse. Riešo ir plaštakos struktūra yra sudėtinga, nes jose yra daug mažų kaulų, kurie sudaro riešo sąnarį, taip pat įvairių raiščių, kurie stabilizuoja šią sritį. Be to, šios sritys yra turtingos kraujagyslėmis ir nervais, kurie kontroliuoja judesius ir pojūčius. Poveikio metu gali būti pažeisti ne tik paviršiniai audiniai, bet ir gilesni struktūriniai elementai, kas gali turėti įtakos funkcijai ir skausmo pojūčiui.

Ligos aprašymas

Paviršinis riešo ir plaštakos sužalojimas yra bendras terminas, apibūdinantis įvairius sužalojimus, kurie gali pasireikšti šiose srityse, pavyzdžiui, sumušimai, įbrėžimai, plyšimai ar netgi lūžiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, apribojant žmogaus galimybes atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, rašyti, laikyti daiktus ar atlikti fizinę veiklą. Be to, tokie sužalojimai gali sukelti ilgalaikes pasekmes, jei jie nėra tinkamai gydomi.

Ligos priežastis

Paviršinis riešo ir plaštakos sužalojimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima kritimus, sporto traumas, avarijas ar netikėtus smūgius. Taip pat, ilgalaikiai mikrotraumų procesai, pavyzdžiui, per didelis krūvis ir pasikartojantys judesiai, gali sukelti laipsnišką audinių pažeidimą. Kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į šiuos sužalojimus dėl savo fizinio aktyvumo lygio ar profesinės veiklos.

Rizikos faktoriai

• Pernelyg didelis fizinis aktyvumas – asmenys, kurie užsiima intensyviomis sporto šakomis, dažniau patiria sužalojimus.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria kritimus, o jų kaulai gali būti trapūs.
• Profesinės veiklos pobūdis – darbai, reikalaujantys pakartotinių judesių ar didelių apkrovų, didina traumų riziką.
• Ankstesni sužalojimai – asmenys, turintys ankstesnių traumų, gali turėti didesnę riziką patirti naujas traumas šioje srityje.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą, patinimą, mėlynes, ribotą judėjimą, jautrumą ir skausmingus pojūčius palpacijai. Lengvi atvejai gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, o sunkesni sužalojimai gali sukelti stiprų skausmą ir visišką judėjimo praradimą.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina skausmo lokalizaciją, patinimą ir judesių amplitudę. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar MRT, gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar yra kaulų lūžių, audinių pažeidimų ar kitų rimtų sutrikimų.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Lengvi sužalojimai gali būti gydomi konservatyviai, naudojant poilsį, ledą, kompresiją ir elevaciją (RICE metodą). Vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, taip pat gali būti skiriami. Sunkesniems atvejams, ypač jei yra raiščių plyšimai ar lūžiai, gali prireikti chirurginės intervencijos. Reabilitacija, apimanti fizioterapiją, yra svarbi atsigavimo proceso dalis, padedanti atkurti funkciją ir stiprinti raumenis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas