Pedikuliozė, sukelta Pediculus humanus corporis

Anatomija

Pedikuliozė, sukelta Pediculus humanus corporis, yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus odos anatomija. Ši liga paveikia odą, ypač tuos jos regionus, kurie yra labiau linkę į kontaktą su drabužiais ir kitais audiniais. Pediculus humanus corporis, arba kūno utė, gyvena ant žmogaus kūno, dažniausiai drabužių siūlėse, ir maitinasi krauju, sukeldama dirginimą ir niežulį. Ši liga gali paveikti bet kurią odos sritį, tačiau labiausiai pastebimi pažeidimai yra ant kaklo, pečių ir liemens, kur odos kontaktas su drabužiais yra intensyvesnis.

Ligos aprašymas

Pedikuliozė yra parazitinė liga, kurią sukelia kūno utės. Šios utės yra mažos, matomos plika akimi, ir gali sukelti didelį diskomfortą, niežulį ir odos uždegimus. Pedikuliozė yra svarbi ne tik dėl fizinio diskomforto, bet ir dėl galimų antrinių infekcijų, kurios gali atsirasti dėl nuolatinio šukavimo ir odos pažeidimų. Be to, ši liga dažnai siejama su prastomis higienos sąlygomis ir socialiniais faktoriais, todėl ji gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinė pedikuliozės priežastis yra kūno utė, kuri plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu arba per užkrėstus drabužius ir tekstilę. Utės gali išgyventi be maisto keletą dienų, todėl jos gali būti perduodamos per daiktus, kurie buvo naudojami užkrėsto asmens. Rizikos veiksniai apima gyvenimą perpildytose vietose, prastą higieną, o taip pat ir artimą kontaktą su užkrėstais asmenimis.

Rizikos faktoriai

• Prasta higiena – asmenys, kurie retai keičia drabužius ar maudosi, yra labiau linkę užsikrėsti.
• Perpildytos gyvenamosios sąlygos – gyvenimas su daug žmonių, pavyzdžiui, bendrabučiuose ar prieglaudose, didina užsikrėtimo riziką.
• Tiesioginis kontaktas – artimas fizinis kontaktas su užkrėstu asmeniu yra vienas iš pagrindinių perdavimo būdų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra intensyvus niežėjimas, kuris gali sukelti odos dirginimą ir uždegimą. Be to, gali pasireikšti odos bėrimai, įbrėžimai ir antrinės infekcijos, kurios atsiranda dėl nuolatinio šukavimo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir alerginės reakcijos į utės seilių komponentus.

Diagnostika

Pedikuliozė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu tyrimu. Gydytojas atidžiai apžiūri odą, ieškodamas utėlių ir jų kiaušinių (nits). Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant išskirti kitas odos ligas, tačiau dažniausiai diagnozė yra nustatoma remiantis vizualiniais požymiais.

Gydymas

Pedikuliozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai apima specialių šampūnų ir losjonų, turinčių insekticidinių medžiagų, naudojimą. Be to, svarbu plauti drabužius ir patalynę karštu vandeniu, kad būtų sunaikintos utės ir jų kiaušiniai. Nemedicininiai sprendimai apima reguliarius higienos įpročius ir drabužių keitimą, taip pat socialinių kontaktų ribojimą, kol liga yra aktyvi. Naujausios terapijos galimybės apima naujus insekticidus ir alternatyvias gydymo formas, tokias kaip dimetikonas, kuris mechaniniu būdu uždaro utėlių kvėpavimo takus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas