Periferinė ir odos T-ląstelių limfomos

Anatomija

Periferinė ir odos T-ląstelių limfoma yra limfoproliferacinė liga, kuri paveikia limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už imuninės sistemos funkcijas. Pagrindinės anatomijos struktūros, susijusios su šia liga, yra limfinė sistema ir oda. Limfinė sistema apima limfmazgius, limfą ir kitus organus, tokius kaip blužnis ir kaulų čiulpai, kurie gamina limfocitus. Oda, kaip didžiausias organas, gali būti tiesiogiai paveikta šios ligos, sukeliant įvairius odos pokyčius ir simptomus.

Ligos aprašymas

Periferinė ir odos T-ląstelių limfoma yra reta limfoma, kuri kyla iš T-ląstelių, dažniausiai pasireiškiančių odoje ir periferiniuose limfmazgiuose. Ši liga gali būti agresyvi ir progresuoti greitai, todėl ji reikalauja ankstyvo ir tinkamo gydymo. Liga yra svarbi dėl savo potencialo sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ir gali paveikti paciento gyvenimo kokybę. Taip pat, dėl jos retumo, ji gali būti sunkiai diagnozuojama ir reikalauja specializuotų žinių gydymui.

Ligos priežastis

Pagrindinės periferinės ir odos T-ląstelių limfomos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jos vystymosi. Galimi mechanizmai apima chromosomų pokyčius, kurie gali sukelti nenormalų ląstelių augimą. Be to, tam tikros virusinės infekcijos, pavyzdžiui, žmogaus T-ląstelių leukemijos virusas (HTLV-1), gali būti susijusios su šios ligos atsiradimu.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar sergant ŽIV, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Amžius: vyresni suaugusieji dažniau serga periferinėmis ir odos T-ląstelių limfomomis, ypač vyresni nei 60 metų žmonės.
• Genetiniai veiksniai: šeimyninė anamnezė gali padidinti riziką, jei šeimoje buvo limfomų atvejų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima odos bėrimus, kurie gali pasireikšti kaip raudonos ar rudos dėmės, niežulys, skausmas ar plaukų slinkimas. Taip pat gali pasireikšti limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, svorio kritimas ir nuovargis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, niežėjimo, iki sunkių, tokių kaip pūlingų pažeidimų atsiradimas ir sisteminiai požymiai.

Diagnostika

Periferinės ir odos T-ląstelių limfomos diagnozė dažniausiai apima klinikinį tyrimą, odos biopsiją ir histologinį tyrimą, siekiant nustatyti ląstelių tipą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, limfmazgių ultragarsas ir kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų įvertinta ligos stadija ir paplitimas organizme.

Gydymas

Gydymo galimybės gali apimti chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento būklės. Naujausios terapijos galimybės apima monokloninius antikūnus ir naujas imuninės sistemos moduliacijas, kurios gali padėti geriau kontroliuoti ligą. Taip pat svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius ir ligos ypatumus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas