Periferinės nervų sistemos pažeidimas dėl gimdymo traumos

Anatomija

Periferinės nervų sistemos pažeidimas dėl gimdymo traumos tiesiogiai susijęs su nervų struktūromis, esančiomis už centrinės nervų sistemos ribų. Periferinė nervų sistema apima visus nervus, kurie jungia centrinę nervų sistemą su kūno organais, raumenimis ir oda. Pagrindiniai anatomijos aspektai, susiję su šia liga, yra brachialinio plexo nervai, kurie gali būti pažeisti gimdymo metu, ypač jei vaikas buvo didesnis nei vidutinis arba jei gimdymas vyko su komplikacijomis. Nervai, esantys pažastyje ir kaklo srityje, gali būti ypač jautrūs traumoms, kurios gali sukelti motorinių ir sensorinių funkcijų sutrikimus.

Ligos aprašymas

Periferinės nervų sistemos pažeidimas dėl gimdymo traumos yra medicininė būklė, kuri gali pasireikšti naujagimiams gimdymo metu. Tai gali sukelti nervų pažeidimus, kurie lemia motorinių funkcijų praradimą arba sensorinius sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko vystymuisi, įskaitant judėjimo sunkumus ir kitus neurologinius sutrikimus. Pagrindiniai aspektai apima nervų pažeidimo laipsnį, kuris gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus, ir tai, kaip greitai diagnozuojama bei gydoma ši būklė.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys dažniausiai yra susijusios su mechaninėmis traumomis, kurios gali įvykti gimdymo metu. Galimi mechanizmai apima:

• Per didelis vaisiaus dydis, kuris gali sukelti didesnį spaudimą nervams.
• Ilgas ar sudėtingas gimdymas, ypač jei buvo naudojami instrumentai, tokie kaip vaisiaus siurbimo ir pincetai.
• Neįprasta vaisiaus padėtis gimdymo metu, pavyzdžiui, skersinė arba sėdmeninė padėtis.

Rizikos faktoriai

• Didelis vaisiaus svoris, kuris gali padidinti traumų riziką gimdymo metu.
• Motinos dubens forma, kuri gali sukelti komplikacijas gimdymo metu.
• Gimdymo komplikacijos, tokios kaip ilgalaikis gimdymas arba greitas gimdymas, gali padidinti nervų pažeidimo tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti silpnumą ar paralyžių tam tikrose kūno dalyse, ypač rankose ir kojose.
• Sensoriniai sutrikimai, tokie kaip skausmas, dilgčiojimas ar jautrumo praradimas.
• Refleksų praradimas arba sumažėjimas, kuris gali būti pastebimas atliekant neurologinius tyrimus.

Diagnostika

Periferinės nervų sistemos pažeidimo diagnozavimas paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu vertinami vaiko refleksai ir motorinės funkcijos. Papildomi tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai, gali būti atliekami siekiant įvertinti nervų veiklą ir nustatyti pažeidimo lygį. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima geriau įvertinti nervų pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi fizioterapija, siekiant atkurti judesių funkciją ir stiprinti raumenis. Sunkesniems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurta nervų funkcija. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina ir nervų transplantacijos, gali būti tiriamos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus ir palengvinti simptomus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir reabilitaciją, kad būtų maksimaliai išnaudota jo atsigavimo galimybė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas