Perikarditas, sukeltas ligų, kurios klasifikuojamos kitur

Anatomija

Perikarditas yra uždegiminė liga, paveikianti perikardą – ploną membraną, apimančią širdį. Ši membrana sudaryta iš dviejų sluoksnių: išorinio fibrininio sluoksnio ir vidinio serozinio sluoksnio. Perikardo funkcija yra apsaugoti širdį nuo traumų, užtikrinti jos stabilumą ir sumažinti trintį širdies plakimo metu. Perikardito metu uždegimas gali sukelti skysčių kaupimąsi tarp šių sluoksnių, kas gali paveikti širdies funkciją ir sukelti širdies nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Perikarditas, sukeltas ligų, kurios klasifikuojamos kitur, yra uždegiminė būklė, kuri gali būti antrinė kitoms ligoms, tokioms kaip infekcijos, autoimuniniai sutrikimai, arba po širdies operacijų. Ši liga gali sukelti skausmą krūtinėje, širdies ritmų sutrikimus ir, jei negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies tamponada. Svarbu atpažinti ir gydyti perikarditą, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių širdies sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės perikardito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19. Kitos priežastys gali būti bakterinės infekcijos, tuberkuliozė, autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip sisteminė raudonoji vilkligė, arba pooperacinis uždegimas. Taip pat perikarditas gali atsirasti dėl radiacijos, vaistų ar tam tikrų onkologinių ligų. Šių ligų sukeltos reakcijos gali sukelti uždegimą ir skysčių kaupimąsi perikarde.

Rizikos faktoriai

• Infekcinės ligos: virusai ir bakterijos gali padidinti perikardito riziką.
• Autoimuniniai sutrikimai: tokie kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas, kurie gali sukelti uždegimą.
• Širdies operacijos ar procedūros: po šių intervencijų padidėja rizika susirgti perikarditu.
• Radiacija: gydant vėžį, gali būti pažeidžiamas perikardas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima aštrų skausmą krūtinėje, kuris gali plisti į pečius, kaklą ar nugarą. Skausmas dažnai padidėja giliai įkvėpus arba kosint.
• Taip pat gali pasireikšti dusulys, širdies plakimo sutrikimai, karščiavimas ir nuovargis. Kai kuriais atvejais gali būti ir šaltkrėtis ar prakaitavimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio ir priežasties.

Diagnostika

Perikardito diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali išgirsti specifinį triukšmą širdies srityje, vadinamą perikardiniu trynimu. Papildomi tyrimai apima echokardiografiją, kuri leidžia įvertinti perikardo būklę ir skysčių kiekį, taip pat elektrokardiogramą (EKG) ir kraujo tyrimus, siekiant nustatyti uždegimo žymenis. Kartais gali būti atliekami kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų gauti išsamesni vaizdai.

Gydymas

Perikardito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai gydymas apima priešuždegiminius vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba kortikosteroidai, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Jei perikarditas yra sukeltas infekcijos, gali prireikti antibiotikų ar antivirusinių vaistų. Sunkiais atvejais, kai kaupiasi daug skysčių, gali prireikti procedūros, vadinamos perikardocenteze, skysčių pašalinimui. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti efektyvūs gydant autoimuninius sukelto perikardito atvejus. Be to, svarbu stebėti pacientą ir reguliariai vertinti širdies funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas