Periodontozė
Anatomija
Periodontozė yra liga, kuri paveikia periodonto audinius, įskaitant dantų alveoles, dantų raiščius ir dantų gleivinę. Šie audiniai yra esminiai dantų stabilumui ir funkcijai. Periodontozės metu uždegimas ir infekcija pažeidžia šiuos audinius, sukeldami dantų palaikymo struktūrų nykimą. Dėl to gali atsirasti dantų judrumas, o vėliau ir dantų praradimas. Liga dažniausiai prasideda nuo dantenų uždegimo (gingivito), kuris, jei nebus gydomas, gali progresuoti į rimtesnę formą.
Ligos aprašymas
Periodontozė yra lėtinė uždegiminė liga, paveikianti dantų palaikomuosius audinius. Ji pasireiškia dantenų uždegimu, dantų kišenių susidarymu ir kaulų nykimu aplink dantis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ne tik dantų praradimą, bet ir kitų sisteminių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir kvėpavimo takų ligos. Periodontozė gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei, nes ji gali sukelti skausmą, diskomfortą ir estetinį nepasitenkinimą.
Ligos priežastis
Pagrindinė periodontozės priežastis yra bakterinė infekcija, kuri sukelia uždegimą aplink dantis. Dantų apnašos, kaupiasi ant dantų paviršių, ir jei jos nėra pašalinamos, jos sukietėja į dantų akmenis, kurie dar labiau sudaro palankią aplinką bakterijoms. Kiti veiksniai, prisidedantys prie ligos vystymosi, yra genetika, rūkymas, hormoniniai pokyčiai, nesveika mityba ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas.
Rizikos faktoriai
- Rūkymas – šis įprotis slopina imuninę sistemą ir trukdo gijimui, taip padidindamas periodontozės riziką.
- Genetika – šeimos istorija gali turėti įtakos asmens polinkiui į dantų ligas.
- Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menstruacijos ar menopauzė gali padidinti dantenų jautrumą ir uždegimą.
- Diabetas – ši liga gali paveikti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, įskaitant periodonto ligas.
- Nesveika mityba – maisto produktų, kuriuose gausu cukraus ir rafinuotų angliavandenių, vartojimas gali prisidėti prie dantų apnašų kaupimosi.
Simptomai
- Pirmieji periodontozės simptomai gali būti dantenų paraudimas, patinimas ir lengvas kraujavimas. Vėliau gali pasireikšti dantų judrumas, dantenų atrofija, nemalonus kvapas ir dantų kišenių susidarymas. Sunkiu atveju gali atsirasti dantų praradimas.
Diagnostika
Periodontozės diagnozė paprastai atliekama odontologo vizito metu. Gydytojas atlieka klinikinį tyrimą, įvertindamas dantenų būklę, dantų kišenių gylį ir dantų judrumą. Taip pat gali būti atliekami rentgeno tyrimai, siekiant įvertinti kaulų būklę aplink dantis ir nustatyti galimus pažeidimus.
Gydymas
Periodontozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia rekomenduojama atlikti profesionalią dantų higieną, siekiant pašalinti dantų akmenis ir apnašas. Gali būti skiriami antibiotikai, siekiant sumažinti bakterinę infekciją. Be to, pacientams patariama keisti mitybos įpročius, mesti rūkyti ir gerinti burnos higieną. Naujoviškos gydymo galimybės apima regeneracinius metodus, tokius kaip audinių inžinerija ir lazerinė terapija, kurios gali padėti atkurti pažeistus audinius ir sumažinti ligos progresavimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas