Peritonitas, nepatikslintas

Anatomija

Peritonitas yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su pilvaplėvės, arba peritonu, uždegimu. Pilvaplėvė yra plona membrana, dengiantis pilvo ertmę ir apimanti vidaus organus, tokius kaip skrandis, žarnos, kepenys ir blužnis. Uždegimas dažniausiai prasideda, kai infekcija ar dirginimas pasiekia pilvaplėvę, sukeldamas skausmą ir diskomfortą. Paveikti organai gali apimti ne tik virškinimo sistemą, bet ir kitus pilvo ertmėje esančius organus, kurie gali būti pažeisti dėl infekcijos ar uždegimo proceso.

Ligos aprašymas

Peritonitas, nepatikslintas, yra bendras terminas, apibūdinantis pilvaplėvės uždegimą, kurio priežastis dar nėra aiški. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, ir ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis arba organų nepakankamumas. Peritonitas yra svarbi medicinos problema, nes jis gali greitai pablogėti ir reikalauti skubios medicininės intervencijos. Laiku diagnozavus ir gydant, galima išvengti sunkių pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės peritonito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra bakterinės infekcijos, kurios gali kilti iš žarnyno ar kitų pilvo ertmėje esančių organų. Taip pat gali būti virusinės ar grybelinės infekcijos, traumos, chirurginės intervencijos ar uždegiminės ligos, tokios kaip apendicitas. Mechanizmai, kurie gali sukelti peritonitą, apima bakterijų patekimą į pilvaplėvę, pavyzdžiui, dėl perforacijos, arba uždegiminių procesų plitimą iš aplinkinių organų.

Rizikos faktoriai

• Chirurginės procedūros: po operacijų pilvo ertmėje padidėja peritonito rizika dėl galimų infekcijų.
• Uždegiminės ligos: tokios ligos kaip apendicitas ar divertikulitas gali sukelti peritonito išsivystymą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: pacientai, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę į infekcijas.
• Chroninės ligos: diabetas ar kitos lėtinės ligos gali padidinti uždegimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai peritonito simptomai apima stiprų pilvo skausmą, kuris gali būti difuzinis arba lokalizuotas, pilvo pūtimą, karščiavimą, vėmimą ir prastą apetitą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šaltkrėtis, tachikardija bei bendras silpnumas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio ir paciento sveikatos būklės.

Diagnostika

Peritonito diagnostikai naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas klinikinis tyrimas, kurio metu gydytojas vertina paciento simptomus ir atlieką fizinį patikrinimą. Papildomi tyrimai apima kraujo tyrimus, kurie gali parodyti uždegimo žymenis, ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda įvertinti pilvo ertmės būklę ir nustatyti galimas priežastis.

Gydymas

Peritonito gydymas dažniausiai apima antibiotikų terapiją, siekiant kovoti su infekcija. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta uždegiminė medžiaga arba pažeisti organai. Be to, pacientams gali būti teikiama palaikomoji terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir skausmo valdymą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti pažangias antibiotikų strategijas ir minimaliai invazines procedūras, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas