Persitempimas bei sunkūs ir kartotiniai judesiai

Anatomija

Persitempimas bei sunkūs ir kartotiniai judesiai dažniausiai paveikia raumenų ir kaulų sistemą, ypač raumenis, sausgysles ir raiščius. Raumenys yra atsakingi už judesius, o sausgyslės jungia raumenis su kaulais. Raiščiai, savo ruožtu, jungia kaulus tarpusavyje ir stabilizuoja sąnarius. Šios struktūros yra esminės, nes jos leidžia mums atlikti kasdienes veiklas, tačiau pernelyg didelis krūvis ar netinkamas judesių atlikimas gali sukelti mikrotraumas, kurios laikui bėgant gali išsivystyti į rimtesnes problemas.

Ligos aprašymas

Persitempimas bei sunkūs ir kartotiniai judesiai apima raumenų, sausgyslių ir raiščių pertempimą, kuris gali sukelti skausmą, uždegimą ir funkcijos praradimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti žmonių gyvenimo kokybę, sumažinti fizinį aktyvumą ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Darbo aplinkoje, kur reikalaujama atlikti pasikartojančius judesius arba pakelti sunkius daiktus, rizika susirgti šia liga yra ypač didelė.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys yra susijusios su per dideliu fiziniu krūviu, netinkama ergonomika, raumenų disbalansu ir nepakankamu poilsiu. Mechanizmai, kurie gali prisidėti prie šios ligos vystymosi, apima nuolatinį raumenų įtempimą, kuris sukelia mikrotraumas ir uždegiminius procesus. Rizikos faktoriai, tokie kaip amžius, fizinis pasirengimas ir anksčiau patirtos traumos, gali dar labiau padidinti šios ligos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su raumenų ir kaulų sistemos problemomis dėl natūralaus senėjimo proceso.
• Fizinis aktyvumas: asmenys, kurie dirba fizinį darbą arba užsiima sportu, yra labiau linkę į persitempimą.
• Netinkama ergonomika: darbo vietos, kurios nėra pritaikytos žmogaus fiziologijai, gali sukelti raumenų pertempimą.
• Anksčiau patirtos traumos: asmenys, kurie anksčiau patyrė raumenų ar sąnarių traumas, gali turėti didesnę riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą paveiktoje srityje, raumenų įtampą, patinimą, judesių apribojimą ir kartais mėlynes. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip diskomfortas, o sunkesni – kaip stiprus skausmas, kuris gali trukdyti kasdienėms veikloms.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų skausmo lokalizaciją, judesių amplitudę ir raumenų jėgą. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar ultragarsas, gali būti naudojami siekiant pašalinti kitas galimas problemas, tokias kaip lūžiai ar sąnarių pažeidimai.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymas gali apimti poilsį, ledą, kompresus, fizinę terapiją ir priešuždegiminius vaistus. Fizinė terapija gali padėti atkurti raumenų jėgą ir lankstumą, o ergonomikos keitimas darbo vietoje gali sumažinti persitempimo riziką. Naujausios terapijos galimybės apima injekcijas su kortikosteroidais arba PRP (plazmos, turinčios daug trombocitų) terapiją, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir skatinti gijimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas