Petinio rezginio ligos

Anatomija

Petinio rezginio liga yra susijusi su nervų sistemos anatomija, ypač su periferiniais nervais. Petinis rezginys, esantis kaklo ir krūtinės srityje, yra sudarytas iš nervų, kurie inervuoja rankas ir pečius. Ši liga gali paveikti nervų struktūras ir jų funkcijas, sukeliančias skausmą, silpnumą ir jutimo sutrikimus viršutinėse galūnėse. Paveiktos sistemos dažniausiai apima motorinę ir sensorinę funkciją, o tai gali turėti didelės įtakos kasdienei veiklai.

Ligos aprašymas

Petinio rezginio liga apima įvairias būkles, kurios pažeidžia nervų rezginį, įskaitant traumas, uždegiminius procesus ir navikus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų funkcinių sutrikimų, paveikdama žmogaus gebėjimą judėti ir jausti. Petinio rezginio ligos dažnai pasireiškia skausmu, silpnumu ir tirpimu, kurie gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir kasdienei veiklai.

Ligos priežastis

Pagrindinės petinio rezginio ligos priežastys gali būti traumos, tokios kaip kritimai ar avarijos, kurios gali sukelti nervų pažeidimus. Taip pat liga gali būti susijusi su uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip Guillain-Barré sindromas, arba navikais, kurie gali spausti nervus. Kiti mechanizmai, tokie kaip ilgalaikė spaudimo ar įtampos poveikis, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria petinio rezginio problemas dėl natūralaus nervų degeneracijos.
• Profesinė veikla – darbai, susiję su ilgalaikiu rankų apkrovimu, gali padidinti riziką.
• Traumos – asmenys, turintys didesnę traumų riziką, pavyzdžiui, sportininkai, gali būti labiau linkę į šią ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, kuris gali būti aštrus ar nuobodus, silpnumą rankose, tirpimą ir dilgčiojimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti laikini, iki sunkių, kai žmogus negali atlikti kasdienių veiksmų.

Diagnostika

Petinio rezginio ligos diagnostika apima fizinį tyrimą, neurologinius testus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar CT. Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai taip pat gali būti naudojami nervų funkcijai įvertinti ir nustatyti pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys preparatai, gali būti skiriami simptomams valdyti. Fizioterapija ir reabilitacija gali padėti atstatyti judesius ir stiprinti raumenis. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, ypač jei nervai yra suspausti ar pažeisti. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip nervų regeneracijos skatinimas biologiniais preparatais, taip pat yra tiriamos ir gali tapti perspektyviu gydymo metodu ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas