Piktnaudžiavimas pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis

Anatomija

Piktnaudžiavimas pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis, nors ir nesukelia fizinio priklausomybės, gali turėti reikšmingų pasekmių žmogaus anatomijai, ypač centrinės nervų sistemos ir psichologinių procesų srityje. Ši liga gali paveikti neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse, įskaitant dopaminą, serotoniną ir norepinefriną, kurie yra atsakingi už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Ilgalaikis piktnaudžiavimas gali sukelti neurobiologinius pokyčius, kurie gali paveikti smegenų struktūras, tokias kaip prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsyvumą.

Ligos aprašymas

Piktnaudžiavimas pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis yra elgesio problema, kuri apima tam tikrų medžiagų ar veiklų, tokių kaip maistas, internetas, sportas ar azartiniai žaidimai, naudojimą per dideliais kiekiais, siekiant pasiekti malonumą ar pagerinti nuotaiką. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų socialinių, psichologinių ir fizinių pasekmių, įskaitant depresiją, nerimą, santykių problemas ir netgi fizinę sveikatą. Piktnaudžiavimas šių medžiagų gali tapti prioritetu asmens gyvenime, dažnai ignoruojant kitus svarbius aspektus, tokius kaip darbas, šeima ar sveikata.

Ligos priežastis

Pagrindinės piktnaudžiavimo pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis priežastys gali būti įvairios. Tai gali apimti genetinę polinkį, psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas ar traumos, bei socialinius aspektus, tokius kaip grupių spaudimas ar prieiga prie tam tikrų veiklų. Be to, neurobiologiniai mechanizmai, susiję su atlygio sistema smegenyse, gali paskatinti asmenis ieškoti malonumo per šias medžiagas ar veiklas, taip sukuriant priklausomybę.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija su priklausomybėmis gali padidinti riziką.
• Psiichologiniai sutrikimai – asmenys, turintys depresijos ar nerimo sutrikimų, dažnai labiau linkę piktnaudžiauti.
• Socialinė aplinka – draugų ar šeimos narių pavyzdys gali daryti įtaką elgesiui.
• Stresas – didelis stresas ar trauminės patirtys gali paskatinti asmenis ieškoti pabėgimo per piktnaudžiavimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuolatinis noras užsiimti tam tikra veikla, nepaisant neigiamų pasekmių.
• Kai kurie asmenys gali patirti emocinį nestabilumą, nerimą ar depresiją, kai negali užsiimti savo pasirinkta veikla.
• Socialinių santykių pablogėjimas, kai asmuo atsisako bendrauti su šeima ar draugais dėl piktnaudžiavimo.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip miego sutrikimai, apetito pokyčiai ar energijos trūkumas, gali pasireikšti ilgalaikio piktnaudžiavimo atveju.

Diagnostika

Piktnaudžiavimo pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis diagnostika dažnai remiasi klinikiniu vertinimu ir pokalbiu su pacientu. Psichologai ar psichiatrai gali naudoti standartizuotus klausimynus, kurie padeda įvertinti elgesio problemas ir jų poveikį asmens gyvenimui. Be to, gali būti atliekami įvairūs psichologiniai testai, siekiant nustatyti susijusius psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas.

Gydymas

Piktnaudžiavimo pripratimo nesukeliančiomis medžiagomis gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti asmenims suprasti ir keisti savo elgesį bei mintis. Be to, grupinės terapijos ir palaikymo grupės gali suteikti reikiamą paramą ir motyvaciją. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas vaistų skyrimas, jei yra susijusių psichologinių sutrikimų. Taip pat svarbu įtraukti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla ir sveika mityba, siekiant pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas