Piktybinės imunoproliferacinės ligos

Anatomija

Piktybinės imunoproliferacinės ligos (PIL) yra grupė ligų, kurios paveikia žmogaus imuninę sistemą, ypač limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už organizmo gynybą. Šios ligos dažniausiai pažeidžia limfmazgius, kaulų čiulpus, blužnį ir kitus organus, susijusius su imuninės sistemos funkcijomis. Dėl nenormalaus limfocitų dauginimosi, gali susidaryti navikai, kurie trukdo normaliam organų veikimui ir sukelia imuninės sistemos disbalansą.

Ligos aprašymas

Piktybinės imunoproliferacinės ligos apima įvairias ligas, tokias kaip limfoma, leukemija ir mieloma. Šios ligos pasižymi nevaldomu limfocitų augimu, kuris sukelia patologinius pokyčius organizme. PIL yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant imuninės sistemos silpnėjimą, infekcijų riziką ir organų funkcijos sutrikimus. Ankstyvas ligos nustatymas ir gydymas gali žymiai pagerinti prognozes ir gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Piktybinių imunoproliferacinių ligų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu ir virusinėmis infekcijomis. Pavyzdžiui, kai kurie virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, yra susiję su limfomų vystymusi. Be to, lėtinės uždegiminės ligos ir imuninės sistemos sutrikimai gali didinti riziką susirgti PIL. Taip pat yra teorijų, kad tam tikri cheminiai junginiai ir radiacija gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga piktybinėmis imunoproliferacinėmis ligomis.
• Genetika: šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti.
• Virusinės infekcijos: tam tikri virusai, kaip Epstein-Barr, gali būti susiję su ligos vystymusi.
• Aplinkos veiksniai: cheminės medžiagos ir radiacija gali sukelti genetinius pažeidimus, kurie skatina ligos atsiradimą.

Simptomai

• Dažnas nuovargis ir silpnumas, kuris gali būti lengvas arba sunkus.
• Padidėję limfmazgiai, dažniausiai kaklo, pažastų ar pilvo srityje.
• Karščiavimas ir naktinis prakaitavimas, kurie gali pasireikšti skirtingu intensyvumu.
• Neaiškus svorio kritimas, kuris gali būti pastebimas net ir be dietos pokyčių.
• Dažnos infekcijos, nes imuninė sistema yra nusilpusi.

Diagnostika

Piktybinių imunoproliferacinių ligų diagnozė paprastai apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekama kraujo analizė, siekiant patikrinti kraujo ląstelių skaičių ir identifikuoti galimus anomalijas. Taip pat gali būti atliekami limfmazgių biopsijos tyrimai, kad būtų galima patvirtinti, ar yra piktybinių ląstelių. Vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali padėti įvertinti ligos plitimą organizme.

Gydymas

Piktybinių imunoproliferacinių ligų gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Gydymo galimybės apima chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip tikslinė terapija, siekia atakuoti specifines piktybinių ląstelių savybes, o ne sveikas ląsteles. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Taip pat svarbu psichologinė parama, kad pacientai galėtų geriau susidoroti su liga ir jos gydymu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas