Piktybinis neurolepsinis sindromas

Anatomija

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) yra sunki komplikacija, kuri gali pasireikšti asmenims, vartojantiems antipsichozinius vaistus. Liga paveikia centrinę nervų sistemą, ypač dopaminergines struktūras, kurios yra atsakingos už judesių kontrolę ir emocinę reakciją. PNS sukelia pokyčius smegenų veikloje, ypač bazaliniuose ganglijuose, kurie atlieka svarbų vaidmenį motorinių funkcijų reguliavime. Be to, gali būti paveiktos ir kitos organų sistemos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistema, endokrininė sistema bei raumenų sistema, dėl padidėjusio raumenų tono ir autonominių funkcijų sutrikimų.

Ligos aprašymas

Piktybinis neurolepsinis sindromas yra reta, bet potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kuri dažniausiai atsiranda po antipsichozinių vaistų vartojimo. Ši liga pasižymi staigiu raumenų rigidiškumu, hipertermija, autonominiais sutrikimais ir psichikos pokyčiais. PNS yra svarbi klinikinė būklė, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant mirtiną poveikį, jeigu nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Šios ligos supratimas yra esminis, kad būtų galima laiku atpažinti simptomus ir užtikrinti tinkamą medicininę pagalbą.

Ligos priežastis

Piktybinio neurolepsinio sindromo priežastys dažniausiai susijusios su antipsichozinių vaistų, ypač pirmosios kartos, vartojimu. Šie vaistai blokuoja dopamino receptorius, kas gali sukelti dopaminerginės sistemos disbalansą. Šiuo atveju, nors ir retai, PNS gali išsivystyti ir be vaistų vartojimo, pavyzdžiui, esant stipriam stresui ar kitoms medicininėms būklėms, kurios veikia centrinę nervų sistemą. Taip pat yra įrodymų, kad genetiniai veiksniai gali didinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Vartojimas antipsichozinių vaistų, ypač pirmosios kartos, padidina riziką susirgti PNS.
• Greitas vaisto dozės didinimas arba vaisto pakeitimas gali sukelti didesnę riziką.
• Aukštas amžius ir vyriška lytis taip pat yra susiję su didesne rizika.
• Esant ankstesniems neurologiniams sutrikimams, tokiems kaip Parkinsono liga, gali padidėti PNS išsivystymo tikimybė.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų rigidiškumą, kuris gali būti labai stiprus ir sukelti skausmą.
• Hipertermija, tai yra padidėjusi kūno temperatūra, dažnai viršijanti 38 °C.
• Autonominiai sutrikimai, tokie kaip padidėjęs širdies ritmas, kraujospūdžio svyravimai ir prakaitavimas.
• Psichikos pokyčiai, įskaitant sumišimą, haliucinacijas ar stuporą.
• Galimi ir kitokie simptomai, tokie kaip disartrija (kalbos sutrikimai) ir disfagija (ryjimo sunkumai).

Diagnostika

Piktybinio neurolepsinio sindromo diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir medicinos istorija. Gydytojai atsižvelgia į vaistų vartojimą, simptomų atsiradimo laiką ir jų progresavimo pobūdį. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kurie galėtų patvirtinti PNS, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant išvengti kitų galimų ligų. Taip pat galima atlikti vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinis rezonansas (MRT), kad būtų įvertinta smegenų būklė ir atmesti kitos galimos priežastys.

Gydymas

Piktybinio neurolepsinio sindromo gydymas yra skubus ir reikalauja hospitalizacijos. Pirmiausia reikia nutraukti antipsichozinių vaistų vartojimą. Gydymas apima simptomų kontrolę, dažnai naudojant dopaminerginius vaistus, tokius kaip bromokriptinas arba amantadinas, kurie padeda atkurti dopaminą smegenyse. Taip pat gali būti skiriami raumenų atpalaiduojamieji vaistai ir karščiavimą mažinantys preparatai. Be farmacinių gydymo metodų, svarbu užtikrinti paciento saugumą ir stebėti gyvybinius parametrus. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad ankstyvas gydymas gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti ligonio prognozę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas