Pirminė plautinė hipertenzija

Anatomija

Pirminė plautinė hipertenzija yra liga, kuri tiesiogiai veikia plaučių kraujagysles, ypač plaučių arterijas. Šios arterijos atsakingos už deguonies pernešimą iš plaučių į širdį ir toliau į organizmą. Ligai progresuojant, plaučių arterijose susidaro padidėjęs spaudimas, kuris gali sukelti širdies dešiniojo skilvelio apkrovimą ir galiausiai jo nesėkmę. Dėl padidėjusio kraujospūdžio plaučių kraujagyslėse, atsiranda ir kitų komplikacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema, todėl ši liga gali turėti plačių pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Pirminė plautinė hipertenzija yra reta, tačiau sunki liga, kurios metu padidėja kraujospūdis plaučių arterijose be aiškios priežasties. Liga gali sukelti įvairių simptomų, kurie gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir netgi būti mirtini. Pirminė plautinė hipertenzija yra svarbi, nes ji gali vystytis be jokio ankstyvo įspėjimo, o jos pasekmės gali būti labai rimtos, todėl svarbu ją atpažinti ir pradėti gydymą kuo anksčiau.

Ligos priežastis

Pirminės plautinės hipertenzijos priežastys dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad šios ligos mechanizmai gali būti susiję su genetikos veiksniais, kurie sukelia kraujagyslių sienelių pokyčius. Taip pat gali būti įtakos imuninėms reakcijoms, kurios sukelia uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kai kurie tyrimai rodo, kad hormonų disbalansas, ypač prostaciklinų ir endotelino, gali prisidėti prie kraujagyslių susiaurėjimo ir padidėjusio kraujospūdžio. Be to, gali būti ir kitų, antrinių ligų, kurios sukelia plautinę hipertenziją, tačiau pirminės formos atveju šios priežastys lieka neaiškios.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Amžius – pirminė plautinė hipertenzija dažniau diagnozuojama jauniems suaugusiems žmonėms, ypač moterims.
• Obesitas – antsvoris gali didinti širdies ir kraujagyslių apkrovą, taip prisidedant prie ligos vystymosi.
• Fizinis neaktyvumas – sėslus gyvenimo būdas gali padidinti riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis, įskaitant pirminę plautinę hipertenziją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti dusulį, ypač fizinio krūvio metu, nuovargį, krūtinės skausmą ir galvos svaigimą. Kai kurie pacientai gali patirti ir edemą, tai yra skysčių kaupimąsi organizme, ypač apatinėse galūnėse.
• Simptomai gali būti lengvi ir neaiškūs ankstyvoje ligos stadijoje, tačiau laikui bėgant jie gali stiprėti ir tapti labiau akivaizdūs, ypač esant fiziniam krūviui.

Diagnostika

Pirminės plautinės hipertenzijos diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo, po kurio gali būti atliekami įvairūs tyrimai. Dažniausiai naudojami tyrimai apima echokardiogramą, kuris padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, taip pat kraujospūdžio matavimus plaučių arterijose, kurie gali būti atliekami naudojant širdies kateterizaciją. Taip pat gali būti atliekami ir kiti tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenograma arba kraujo tyrimai, siekiant išvengti kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Pirminės plautinės hipertenzijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima vaistus, tokius kaip prostaciklinai, endotelinų antagonistai ir fosfodiesterazės inhibitoriai, kurie padeda sumažinti kraujospūdį plaučių arterijose. Be to, gali būti taikomos ir naujesnės terapijos, tokios kaip biologinė terapija. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas ir dietos koregavimas. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento bendrą sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas