Pirminiai daugybiniai piktybiniai navikai

Anatomija

Pirminiai daugybiniai piktybiniai navikai yra liga, kuri dažniausiai paveikia įvairias žmogaus organizmo sistemas ir organus. Šie navikai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie formuojasi audiniuose, kurie turi didelį ląstelių dalijimosi potencialą, pavyzdžiui, limfinėje sistemoje, kraujodaros organuose (kaulų čiulpuose), plaučiuose, kepenyse ir virškinimo trakte. Dėl šių navikų augimo gali būti pažeidžiamos aplinkinės struktūros, sutrikdomas organų funkcionalumas bei sukeliamas skausmas ir kiti simptomai.

Ligos aprašymas

Pirminiai daugybiniai piktybiniai navikai yra grupė vėžinių ligų, kurios pasižymi tuo, kad navikai formuojasi iš pačių organizmo ląstelių ir gali plisti į kitas kūno dalis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais – mirtį. Pirminiai daugybiniai navikai gali būti skirtingų tipų, įskaitant limfomas, leukemijas ir solidinius navikus, ir kiekvienas iš jų turi savo specifinius vystymosi mechanizmus bei gydymo strategijas.

Ligos priežastis

Pagrindinės pirminių daugybinių piktybinių navikų priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnius. Genetiniai veiksniai gali apimti paveldimas mutacijas, kurios didina vėžio riziką. Aplinkos veiksniai, tokie kaip chemikalai, radiacija ir virusinės infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, gyvenimo būdo pasirinkimai, pavyzdžiui, rūkymas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka, gali būti rizikos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, kuri gali rodyti padidintą vėžio riziką.
• Aplinkos veiksniai – chemikalai, radiacija, virusai (pvz., Epstein-Barr virusas, hepatito virusai).
• Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo trūkumas, nesveika mityba.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą, naktinį prakaitavimą, limfmazgių padidėjimą, skausmą paveiktose vietose. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo naviko tipo ir jo lokalizacijos, todėl kai kurie pacientai gali patirti lengvus simptomus, o kiti – sunkius ir progresuojančius.

Diagnostika

Pirminių daugybinių piktybinių navikų diagnostika apima kelis žingsnius. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir renka anamnezę. Tada gali būti skiriami įvairūs diagnostiniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) ir audinių biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko pobūdį.

Gydymas

Pirminių daugybinių piktybinių navikų gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Gydymo strategija priklauso nuo naviko tipo, jo stadijos ir paciento sveikatos būklės. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri yra nukreipta į specifinius molekulinius taikinius naviko ląstelėse, taip pat imunoterapiją, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Taip pat vis labiau populiarėja personalizuotas gydymas, pritaikytas individualiems paciento genetiniams profilams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas