Plaštakos bursitas

Anatomija

Plaštakos bursitas yra liga, susijusi su bursomis – mažomis skysčio užpildytomis ertmėmis, esančiomis tarp kaulų, raumenų ir sausgyslių. Šios struktūros veikia kaip amortizatoriai, sumažinantys trintį ir leidžiantys laisviau judėti. Plaštakoje yra kelios bursos, tačiau dažniausiai bursitas pasireiškia ten, kur yra didesnė apkrova, pavyzdžiui, delno ar pirštų srityje. Ši liga dažniausiai paveikia raumenų ir kaulų sistemą, ypač sąnarius, kurie yra aktyviai naudojami kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, rašant, sportuojant ar atliekant kitus rankų judesius.

Ligos aprašymas

Plaštakos bursitas yra uždegiminė liga, kuri atsiranda, kai bursos uždegimas sukelia skausmą, patinimą ir ribotą judrumą. Ši liga gali atsirasti tiek dėl ūmaus sužalojimo, tiek dėl lėtinių apkrovų ar pakartotinių judesių. Plaštakos bursitas yra svarbus, nes jis gali paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą, trukdydamas atlikti paprastas užduotis, tokias kaip rašymas ar netgi laikymas daiktų. Be to, ilgalaikis bursito ignoravimas gali sukelti rimtesnes problemas, tokius kaip sąnarių deformacijos ar lėtinis skausmas.

Ligos priežastis

Pagrindinės plaštakos bursito priežastys gali būti susijusios su mechaniniais pažeidimais, tokiais kaip traumos, arba su ilgalaikėmis apkrovomis, kurios sukelia nuolatinį bursų dirginimą. Be to, uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, taip pat gali prisidėti prie bursito atsiradimo. Infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės infekcijos, gali sukelti pūlinį, todėl bursitas gali tapti dar rimtesne problema. Kiti veiksniai, tokie kaip netinkama ergonomika dirbant su kompiuteriu ar sportuojant, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su bursito problema dėl lėtesnio audinių atsinaujinimo ir silpnėjančių sąnarių.
• Profesinė veikla – asmenys, kurių darbas susijęs su pakartotiniais rankų judesiais, pvz., muzikantai ar sportininkai, turi didesnę riziką susirgti bursitu.
• Perteklinis svoris – nutukimas gali padidinti sąnarių apkrovą, kas gali sukelti bursito riziką.
• Esamos sveikatos problemos – tokios ligos kaip diabetas ar artritas gali padidinti bursito tikimybę.

Simptomai

• Tipiniai bursito simptomai apima skausmą, kuris gali būti aštrus arba nuobodus, patinimą aplink pažeistą sritį, ribotą judėjimą ir kartais paraudimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, ypač jei bursitas yra infekcinis.

Diagnostika

Plaštakos bursito diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti palpaciją, kad nustatytų skausmingas vietas ir patinimą. Papildomi diagnostiniai tyrimai gali apimti rentgeno nuotraukas, kad būtų pašalintos kitos sąnarių problemos, arba ultragarsą, kuris padeda vizualizuoti bursas ir aplinkinius audinius. Kartais gali prireikti ir magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) išsamesniam vaizdui gauti.

Gydymas

Plaštakos bursito gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymas gali apimti poilsį, ledinimą, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NVNU) skausmui ir uždegimui mažinti. Fizioterapija taip pat gali būti naudinga, siekiant atkurti judrumą ir stiprumą. Sunkiais atvejais, kai konservatyvūs metodai nepadeda, gali prireikti steroidų injekcijų tiesiai į bursą. Naujausios terapijos galimybės apima biologines terapijas, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti paciento būklę. Svarbu kiekvienu atveju pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo plano.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas