Plaučių atelektazė

Anatomija

Plaučių atelektazė yra būklė, kai dalis arba visas plaučių audinys susitraukia ir praranda savo funkciją. Tai dažniausiai įvyksta dėl oro trūkumo plaučiuose, kas sukelia alveolių (plaučių oro maišelių) kolapsą. Paveikti organai apima plaučius, krūtinės ląstą ir diafragmą. Sveiki plaučiai turi būti pripildyti oro, kad galėtų efektyviai atlikti dujų apykaitą. Atelektazės atveju, sumažėjęs oro kiekis plaučiuose sukelia hipoksiją (deguonies trūkumą), kas gali paveikti visą organizmą.

Ligos aprašymas

Plaučių atelektazė yra rimta medicininė būklė, kai plaučių audinys praranda savo tūrį ir funkciją. Tai gali būti laikina arba nuolatinė būklė, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Atelektazė gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, sumažinti deguonies kiekį kraujyje ir sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių infekcijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių kvėpavimo sistemai ir bendrai sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės plaučių atelektazės priežastys apima oro trūkumo plaučiuose, kuris gali atsirasti dėl obstrukcijos (pvz., gleivių, navikų ar svetimkūnių), plaučių uždegimo, traumos ar chirurginių operacijų. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip plaučių edemos, pneumonijos ar krūtinės ląstos traumos, kurios gali sukelti plaučių kolapsą.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, susiję su plaučių atelektaze, apima ilgalaikį gulėjimą, kvėpavimo takų obstrukciją, rūkymą, senatvę, ankstyvą vaikystę, taip pat tam tikras ligas, tokius kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Šie veiksniai gali padidinti atelektazės riziką, nes jie gali trukdyti normaliam oro srautui į plaučius.

Simptomai

• Pagrindiniai plaučių atelektazės simptomai gali būti kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės skausmas, sausas kosulys, sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje, kuris gali pasireikšti dusuliu, cianoze (mėlynu atspalviu) ir bendru silpnumu. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo pažeidimo masto ir trukmės.

Diagnostika

Plaučių atelektazės diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti kvėpavimo pasunkėjimą ir kitus simptomus. Daugeliu atvejų naudojami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija, siekiant vizualizuoti plaučius ir nustatyti atelektazės buvimą bei jos mastą. Taip pat gali būti atliekami funkcinių plaučių testai, siekiant įvertinti kvėpavimo funkciją.

Gydymas

Plaučių atelektazės gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Gydymo galimybės gali apimti kvėpavimo pratimus, fizinę terapiją, kuri padeda atkurti oro srautą į plaučius, ir medicininius gydymo būdus, tokius kaip bronchodilatatoriai ar antibiotikai, jei yra infekcija. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, kad būtų pašalinta obstrukcija ar atkurta oro srauto pusiausvyra. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir novatoriškus gydymo metodus, tokius kaip endoskopinės procedūros, skirtos atkurti kvėpavimo takų pralaidumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas