Plaukų spalvos ir stiebo patologija

Anatomija

Plaukų spalvos ir stiebo patologija yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus plaukų folikulais, odos struktūromis ir pigmentacijos sistemomis. Plaukų folikulai yra mažos struktūros, esančios poodiniame audinyje, kurios atsakingos už plaukų augimą. Šie folikulai yra susiję su riebalinėmis liaukomis, kurios gamina sebumą, ir gali būti paveikti uždegiminių procesų, genetikos ar hormonų disbalanso. Liga gali paveikti ne tik plaukų spalvą, bet ir plaukų stiebą, todėl gali pasireikšti ir struktūriniai pokyčiai plaukuose, tokie kaip trapumas ar išsiklaipymas.

Ligos aprašymas

Plaukų spalvos ir stiebo patologija apima įvairias būkles, susijusias su plaukų spalvos pasikeitimu ir plaukų struktūros sutrikimais. Tai gali apimti ankstyvą žilimą, plaukų tankio sumažėjimą, plaukų lūžinėjimą ar net jų visišką iškritimą. Ši liga yra svarbi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, kadangi plaukai dažnai laikomi asmeninės išvaizdos simboliu, o jų pokyčiai gali paveikti žmogaus savivertę ir emocinę būseną. Tokios būklės gali būti susijusios su įvairiomis ligomis ir gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės plaukų spalvos ir stiebo patologijos priežastys gali būti įvairios. Genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, nes kai kurios ligos yra paveldimos. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip tiroidinės ligos ar androgenų perteklius, gali turėti įtakos plaukų struktūrai ir spalvai. Taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip cheminių medžiagų poveikis, ultravioletinė spinduliuotė ir net stresas, gali prisidėti prie šios patologijos vystymosi. Be to, tam tikros odos ligos, tokios kaip psoriazė ar dermatitas, gali sukelti plaukų problemų.

Rizikos faktoriai

• Genetika – jei šeimoje yra plaukų problemų, rizika padidėja.
• Hormoniniai pokyčiai – ypač moterims, kurie gali atsirasti nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu.
• Aplinkos veiksniai – chemikalai, UV spinduliuotė ir tarša gali pakenkti plaukams.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali sukelti plaukų slinkimą ir kitus sutrikimus.

Simptomai

• Plaukų žilimas – gali prasidėti anksti, net jaunystėje.
• Plaukų trapumas – plaukai tampa silpnesni ir lengvai lūžta.
• Plaukų tankio sumažėjimas – plaukai gali tapti retesni, o galvos oda gali būti matoma.
• Plaukų iškritimas – gali pasireikšti tiek lokalizuotai, tiek visame plaukuotame paviršiuje.

Diagnostika

Plaukų spalvos ir stiebo patologijos diagnozė dažnai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Dermatologai gali atlikti trichoskopiją, kuri leidžia matyti plaukų folikulus ir plaukų struktūrą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti hormonų lygį ar kitus biologinius rodiklius. Kartais reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija, siekiant išsiaiškinti, ar nėra uždegiminių procesų.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, vaistus, kurie skatina plaukų augimą (pvz., minoksidilą) arba kortikosteroidus uždegimams mažinti. Be to, gali būti rekomenduojami nemedicininiai sprendimai, tokie kaip specialios šampūnai, vitaminų ir mineralų papildai, taip pat gyvenimo būdo pokyčiai, skirti sumažinti stresą ir gerinti bendrą sveikatą. Naujoviškos terapijos, tokios kaip plazmos terapija arba PRP (plazmos turinčios trombocitus) procedūros, taip pat rodo teigiamus rezultatus gydant plaukų problemas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas