Plaukuotųjų ląstelių leukemija

Anatomija

Plaukuotųjų ląstelių leukemija (PLL) yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia limfinę sistemą, ypač B limfocitus. Šie limfocitai yra svarbūs imuninės sistemos komponentai, atsakingi už antikūnų gamybą ir organizmo apsaugą nuo infekcijų. Liga dažniausiai pažeidžia kaulų čiulpus, blužnį ir limfmazgius, sukeldama jų padidėjimą ir disfunkciją. Dėl šių pokyčių organizmas nebegali tinkamai reaguoti į infekcijas, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Plaukuotųjų ląstelių leukemija yra reta, lėtinė leukemijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia suaugusiems. Ši liga pasižymi plaukuotų ląstelių, kurios yra nenormalių B limfocitų forma, kaupimusi kraujyje ir limfinėje sistemoje. Plaukuotosios ląstelės gavo savo pavadinimą dėl specifinės mikroskopinės struktūros, primenančios plaukus. PLL yra svarbi, nes ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip anemija, infekcijos ir kitos hematologinės problemos, todėl jos gydymas ir valdymas yra būtinas.

Ligos priežastis

Plaukuotųjų ląstelių leukemijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos įtaka gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad tam tikri chromosomų pokyčiai, įskaitant 17p delacijas, gali būti susiję su PLL. Taip pat yra hipotezių, kad virusinės infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Apskritai, ligos mechanizmai vis dar yra tyrimų objektas.

Rizikos faktoriai

• Amžius: PLL dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai virš 50 metų.
• Lyčių skirtumai: liga dažniau pasitaiko vyrams nei moterims.
• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezėje buvusių leukemijų atvejų turi įtakos rizikai.
• Aplinkos veiksniai: ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais, gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai PLL simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, karščiavimą ir prakaitavimą. Be to, gali pasireikšti padidėję limfmazgiai, blužnis ir kepenys, taip pat gali atsirasti infekcijos dėl sumažėjusio imuniteto. Kai kuriais atvejais pacientai gali patirti skausmą pilvo srityje arba kraujavimą, dėl ko būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Diagnostika

Plaukuotųjų ląstelių leukemijos diagnozė remiasi kraujo tyrimais, kurie gali atskleisti nenormalių ląstelių buvimą. Dažnai atliekamas kraujo ištyrimas, siekiant nustatyti kraujo ląstelių skaičių ir formą. Be to, gali būti naudojami kaulų čiulpų biopsijos tyrimai, kurie leidžia tiesiogiai įvertinti plaukuotų ląstelių buvimą. Imunofenotipavimas, naudojant antikūnus, padeda patvirtinti diagnozę, nustatant specifines ląstelių savybes.

Gydymas

Plaukuotųjų ląstelių leukemijos gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojamas gydymas yra chemoterapija, kuri gali padėti sumažinti plaukuotų ląstelių skaičių. Taip pat taikoma imunoterapija, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Naujausi gydymo metodai, tokie kaip monokloniniai antikūnai, gali būti veiksmingi tam tikruose atvejuose. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas