Plazminių ląstelių leukemija

Anatomija

Plazminių ląstelių leukemija, dar žinoma kaip plazminių ląstelių mieloma, yra vėžinė liga, kuri paveikia plazmines ląsteles, kurios yra atsakingos už antikūnų gamybą organizme. Šios ląstelės yra randamos kaulų čiulpuose, kurie yra svarbi kraujo gamybos vieta. Liga dažnai sukelia kaulų pažeidimus, nes plazminės ląstelės, dauginantis, sukelia kaulų destrukciją. Dėl to gali būti paveikti ir kiti organai, tokie kaip inkstai, nes per didelis baltymų kiekis, kurį gamina navikinės ląstelės, gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Plazminių ląstelių leukemija yra piktybinis sutrikimas, kurio metu plazminės ląstelės nekontroliuojamai dauginasi. Tai sukelia padidėjusį nenormalių antikūnų, vadinamų M baltymais, gamybą, kurie gali sukelti įvairias komplikacijas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik kraujo sudėtį, bet ir bendrą organizmo sveikatą, sukelti skausmą, infekcijas ir kitus rimtus sutrikimus. Be to, plazminių ląstelių leukemija dažniausiai diagnozuojama vėlesnėse gyvenimo stadijose, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės plazminių ląstelių leukemijos priežastys dar nėra visiškai suprantamos. Tačiau mokslininkai nustatė kelis galimus mechanizmus, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi. Tai apima genetinius veiksnius, pavyzdžiui, tam tikrų chromosomų anomalijų buvimą, taip pat aplinkos veiksnius, tokius kaip cheminiai teršalai ar radiacija. Taip pat pastebėta, kad kai kurie virusai, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), gali didinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Dauguma plazminių ląstelių leukemijos atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms.
• Rasė: Tyrimai rodo, kad afroamerikiečiai serga šia liga dažniau nei baltųjų rasės atstovai.
• Genetika: Šeimos anamnezė, kai artimi giminaičiai serga šia liga, gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai: Ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, benzeno, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, kaulų skausmus, dažnas infekcijas, anemiją, inkstų sutrikimus ir nenormalų kraujo krešėjimą. Kai kurie pacientai gali jausti svorio kritimą arba apetito praradimą. Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų ir nespecifinių, iki sunkių ir akivaizdžių, pavyzdžiui, kaulų lūžių dėl kaulų silpnėjimo.

Diagnostika

Plazminių ląstelių leukemija diagnozuojama atliekant kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti nenormalius baltymus ar ląsteles. Kaulų čiulpų biopsija taip pat gali būti reikalinga, kad patvirtintų ligą ir nustatytų plazminių ląstelių skaičių. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno ar magnetinio rezonanso tomografija, siekiant įvertinti kaulų pažeidimus.

Gydymas

Plazminių ląstelių leukemijos gydymas gali apimti kelias strategijas. Dažniausiai naudojami chemoterapijos vaistai, kurie slopina navikinių ląstelių augimą. Taip pat gali būti taikoma imunoterapija, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija, ypač jei liga yra pažengusi. Neseniai atsirado naujų gydymo galimybių, tokių kaip CAR-T ląstelių terapija, kuri gali būti efektyvi pacientams, kuriems nepadėjo tradiciniai gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas