Pleuritas

Anatomija

Pleuritas yra liga, susijusi su pleura, dviem plonais audinių sluoksniais, kurie apgaubia plaučius ir išklijuoja krūtinės ertmę. Pleura sudaro dvi dalys: parietalinė pleura, kuri dengia krūtinės sienelę, ir visceralinė pleura, kuri apgaubia plaučius. Šie sluoksniai sukuria pleurinius ertmės skysčius, kurie sumažina trintį tarp plaučių ir krūtinės sienelės kvėpavimo metu. Pleuritas sukelia uždegimą šioje srityje, dažnai lydimą skysčių kaupimosi pleuriniuose ertmėse, kas gali trukdyti normaliam kvėpavimui ir sukelti skausmą bei diskomfortą.

Ligos aprašymas

Pleuritas, dar vadinamas pleuriniu uždegimu, yra būklė, kurią sukelia pleuros uždegimas. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir intensyvumo. Pleuritas gali sukelti stiprų skausmą, ypač kvėpuojant, kosint ar juokaujant. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti kitų rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė ar plaučių vėžys, simptomas. Laiku diagnozavus ir gydant pleuritą, galima užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pleurito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai sukelia infekcijos, tokios kaip bakterinės ar virusinės pneumonijos, tuberkuliozė arba gripo virusas. Be to, pleuritas gali atsirasti dėl traumos, plaučių embolijos, autoimuninių ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė, arba dėl navikų, kurie paveikia pleurą. Mechanizmai, lemiantys pleurito vystymąsi, dažnai apima uždegimą, skysčių kaupimąsi pleuriniuose ertmėse ir pleuros paviršiaus pažeidimus.

Rizikos faktoriai

• Infekcinės ligos: asmenys, turintys silpnėjusią imuninę sistemą, yra labiau linkę susirgti pleuritu dėl infekcijų.
• Rūkymas: rūkaliai turi didesnę riziką susirgti plaučių ligomis, kurios gali sukelti pleuritą.
• Pneumonija: asmenys, sergantys pneumonija, yra labiau linkę į pleurito vystymąsi.
• Traumos: krūtinės sužalojimai gali paveikti pleurą ir sukelti uždegimą.

Simptomai

• Pagrindiniai pleurito simptomai apima aštrų, įstrižą skausmą krūtinėje, kuris stiprėja kvėpuojant ir kosint. Taip pat gali pasireikšti dusulys, karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pleurinis efuzija – skysčio kaupimasis pleuriniuose ertmėse, kuris gali sukelti papildomą diskomfortą ir kvėpavimo sunkumų.

Diagnostika

Pleurito diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali išgirsti neįprastus kvėpavimo garsus. Toliau atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba ultragarsas, siekiant įvertinti pleuros būklę ir nustatyti skysčių kaupimąsi. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, siekiant nustatyti uždegimo požymius ir patvirtinti infekciją.

Gydymas

Pleurito gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Dažniausiai naudojami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), skausmą malšinantys vaistai ir antibiotikai, jei pleuritas yra sukeltas bakterinės infekcijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti procedūrų, tokių kaip pleuros punkcija, siekiant pašalinti sukauptą skystį. Be to, fizioterapija gali padėti atkurti kvėpavimo funkciją ir sumažinti skausmą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti naudingos gydant autoimuninius pleurito atvejus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas