Pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų

Anatomija

Pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų, tiesiogiai veikia žmogaus kvėpavimo sistemą. Pagrindiniai paveikti organai yra plaučiai, kuriuose susidaro randai ir uždegimas dėl ilgalaikio mineralinių skaidulų poveikio. Asbestas ir kitos skaidulos, patekusios į plaučius, gali sukelti intersticinę pneumoniją, kuri paveikia alveoles – smulkiausias oro maišeles, atsakingas už dujų mainus. Dėl šios ligos plaučių audinys tampa standus, o tai apsunkina deguonies įsisavinimą. Taip pat gali būti paveikti ir kiti organai, pavyzdžiui, pleura, kur gali išsivystyti pleuritas arba pleuros efuzija.

Ligos aprašymas

Pneumokoniozė yra lėtinė plaučių liga, kuri kyla dėl ilgalaikio mineralinių skaidulų, tokių kaip asbestas, patekimo į organizmą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant plaučių vėžį ir mezoteliomą. Liga vystosi lėtai, dažnai pasireiškia po daugelio metų ekspozicijos, ir gali būti sunkiai diagnozuojama ankstyvosiose stadijose. Pneumokoniozė yra susijusi su profesinėmis veiklomis, kuriose naudojamas ar apdorojamas asbestas, todėl ji dažnai pasitaiko pramoninėse šakose, tokiose kaip statyba ir laivų statyba.

Ligos priežastis

Pagrindinė pneumokoniozės priežastis yra mineralinių skaidulų, ypač asbesto, įkvėpimas. Asbestas yra natūralus mineralas, kuris gali būti suskaidytas į labai smulkias daleles, lengvai įkvepiamas. Kai šios dalelės pateko į plaučius, jos sukelia uždegimą ir audinių pažeidimus. Be asbesto, kitos mineralinės skaidulos, tokios kaip silikono dulkės, taip pat gali sukelti pneumokoniozę. Rizikos faktoriai gali būti susiję su darbo aplinka, kurioje yra didelė eksponavimo tikimybė, ir genetinė predispozicija.

Rizikos faktoriai

• Profesinė veikla: asbesto apdorojimas, statybos, laivų statyba ir kitos pramonės šakos, kuriose yra didelė mineralinių skaidulų koncentracija.
• Ilgalaikė ekspozicija: ilgalaikis poveikis asbestui ir kitoms mineralinėms skaiduloms žymiai padidina ligos riziką.
• Genetiniai veiksniai: kai kurie asmenys gali būti labiau linkę susirgti pneumokonioze dėl genetinių polinkių.

Simptomai

• Pagrindiniai pneumokoniozės simptomai gali būti sausas kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis ir svorio kritimas. Simptomai gali progresuoti, ir sunkesniais atvejais gali pasireikšti plaučių nepakankamumas, o tai gali būti gyvybei pavojinga.

Diagnostika

Pneumokoniozės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti rentgeno nuotraukas arba kompiuterinę tomografiją, kad įvertintų plaučių būklę. Be to, gali būti atliekami plaučių funkcijos testai, kad būtų įvertintas kvėpavimo efektyvumas. Kartais gali prireikti bronchoskopijos, kad būtų galima gauti plaučių audinio mėginius ir patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Pneumokoniozės gydymas daugiausia yra simptominis, kadangi šios ligos progresavimo sustabdyti nėra galimybių. Gydymas gali apimti vaistus, padedančius palengvinti simptomus, tokius kaip bronchodilatatoriai ar kortikosteroidai. Taip pat gali būti taikoma reabilitacija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Sunkiais atvejais gali prireikti plaučių transplantacijos. Naujai besivystančios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, tačiau jų taikymas pneumokoniozėje vis dar yra tyrimų stadijoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas