Pneumonija, nepatikslinta

Anatomija

Pneumonija, nepatikslinta, yra plaučių uždegimas, kuris tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą. Žmogaus anatomijoje plaučiai yra pagrindiniai organai, atsakingi už dujų mainus, kur deguonis patenka į kraują, o anglies dioksidas pašalinamas. Pneumonijos metu plaučių alveolės, kur vyksta šie mainai, užsipildo skysčiu, pūliais ar uždegiminėmis ląstelėmis, todėl sumažėja jų funkcionalumas. Šis procesas gali paveikti ir kitus kvėpavimo takus, įskaitant bronchus, kurie taip pat gali būti uždegti ir prisidėti prie kvėpavimo sunkumų.

Ligos aprašymas

Pneumonija, nepatikslinta, yra infekcinė liga, kuri gali būti sukeliama įvairių mikroorganizmų, įskaitant bakterijas, virusus ar grybus. Ši liga gali būti klasifikuojama kaip ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos trukmės ir simptomų sunkumo. Pneumonija yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims su silpna imunine sistema. Liga gali sukelti hospitalizaciją, o kai kuriais atvejais net ir mirtį, todėl jos ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra esminiai.

Ligos priežastis

Pagrindinės pneumonijos, nepatikslintos, priežastys apima įvairius infekcinius agentus. Dažniausiai pasitaiko bakterinės infekcijos, pvz., Streptococcus pneumoniae, tačiau taip pat gali būti virusinės (pvz., gripo virusas) ar grybelinės (pvz., Aspergillus) priežastys. Mechanizmai, kurie skatina pneumonijos vystymąsi, apima oro lašelių pernešimą, aspiraciją (maisto ar skysčių patekimas į plaučius) ir imuninės sistemos silpnėjimą. Rizikos faktoriai, tokie kaip rūkymas, lėtinės plaučių ligos arba kitos sveikatos būklės, gali padidinti infekcijos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Imuniteto silpnėjimas – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar vėžys, gali turėti didesnę riziką.
• Rūkymas – tai gali pažeisti plaučių audinį ir sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Hospitalizacija – buvimas ligoninėje gali padidinti riziką užsikrėsti hospitalinėmis bakterijomis.

Simptomai

• Pneumonijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai gali apimti kosulį, lengvą karščiavimą ir nuovargį. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus dusulys, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra ir šaltkrėtis. Taip pat gali atsirasti skrepliai, kurie gali būti geltoni, žali arba rusvi, priklausomai nuo infekcijos pobūdžio.

Diagnostika

Pneumonijos diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio apžiūros, kur gydytojas klauso plaučių garsų su stetoskopu. Papildomi tyrimai gali apimti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kuri padeda nustatyti uždegimo buvimą plaučiuose, taip pat laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai ir skreplių analizė, siekiant identifikuoti infekcijos sukėlėją.

Gydymas

Pneumonijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Bakterinės pneumonijos atveju dažniausiai skiriami antibiotikai. Jei liga sukelta virusų, gydymas gali būti simptomų palengvinimas, o sunkiomis atvejais gali prireikti antivirusinių vaistų. Be to, svarbu užtikrinti tinkamą poilsį, skysčių vartojimą ir, jei reikia, deguonies terapiją. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip imunoterapija, gali būti taikomi pacientams su sunkia pneumonija, tačiau jų naudojimas priklauso nuo konkretaus atvejo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas