Pneumotoraksas
Anatomija
Pneumotoraksas yra būklė, kai oras patenka į pleuros ertmę, tai yra tarp plaučių ir krūtinės sienelės. Ši liga tiesiogiai susijusi su kvėpavimo sistema, ypač su plaučiais ir pleura. Pleura yra dvi sluoksnių membranos, apimančios plaučius ir vidinę krūtinės sienelę. Kai oras patenka į pleuros ertmę, jis sukelia slėgio pokyčius, dėl ko plaučiai gali susitraukti ir sumažinti jų funkciją. Dėl to gali kilti rimtų kvėpavimo problemų ir sumažėti deguonies kiekis kraujyje.
Ligos aprašymas
Pneumotoraksas gali būti apibūdinamas kaip oro buvimas pleuros ertmėje, kuris sukelia plaučių kolapsą. Tai gali nutikti tiek spontaniškai, tiek po traumos ar medicininių procedūrų. Pneumotoraksas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkius kvėpavimo sutrikimus ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Yra įvairių pneumotorakso tipų, įskaitant pirminį spontaninį, antrinį spontaninį ir traumatinį pneumotoraksą.
Ligos priežastis
Pneumotorakso priežastys gali būti įvairios. Pirminis spontaninio pneumotorakso atvejis dažnai pasitaiko jauniems, sveikiems žmonėms, ir gali būti susijęs su plaučių burbuliukų (blebų) plyšimu. Antrinis pneumotoraksas dažniausiai atsiranda dėl kitų plaučių ligų, tokių kaip emfizema, plaučių uždegimas ar tuberkuliozė. Traumatinis pneumotoraksas gali įvykti dėl tiesioginės traumos, pavyzdžiui, krūtinės sužalojimo ar medicininių procedūrų, tokių kaip biopsija ar intubacija.
Rizikos faktoriai
- Rizikos veiksniai pneumotoraksui apima:
- Tabako rūkymas – didina plaučių burbuliukų plyšimo riziką.
- Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką.
- Plaučių ligos – tokios kaip emfizema ar astma, kurios silpnina plaučių struktūrą.
- Amžius ir lytis – jauni vyrai dažniau patiria spontaninį pneumotoraksą.
Simptomai
- Pneumotoraksas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Pagrindiniai simptomai apima:
- Staigus krūtinės skausmas, kuris gali pasireikšti vienoje pusėje.
- Kvėpavimo sunkumai, ypač fizinio krūvio metu.
- Greitas kvėpavimas ir širdies plakimas.
- Cianozė (mėlynavimas) dėl deguonies trūkumo.
Diagnostika
Pneumotoraksas diagnozuojamas atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pastebėti krūtinės asimetriją arba sumažėjusį kvėpavimo garsą. Paprastai naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotrauka arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda patvirtinti oro buvimą pleuros ertmėje. Taip pat gali būti naudojami ultragarso tyrimai, ypač kritinėse situacijose.
Gydymas
Pneumotorakso gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvas pneumotoraksas gali būti stebimas, o sunkiems atvejams gali prireikti medicininių intervencijų. Gydymo galimybės apima:
- Oro išleidimą iš pleuros ertmės naudojant krūtinės kateterį arba vamzdelį.
- Chirurginę intervenciją, jei pneumotoraksas nuolat pasikartoja arba yra didelis.
- Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip pleuros talpų užpildymas su pleurodeze, siekiant užkirsti kelią pakartotiniams epizodams.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas