Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neklasifikuojami kitur
Anatomija
Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neklasifikuojami kitur, dažniausiai paveikia moters psichinę sveikatą po gimdymo. Per šį laikotarpį, kuris apima pirmuosius šešis mėnesius po vaiko gimimo, organizmas patiria didelių pokyčių. Hormonų lygio svyravimai, ypač estrogeno ir progesterono, gali turėti didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Taip pat svarbu pažymėti, kad šiuo laikotarpiu keičiasi ir smegenų struktūros, įskaitant sritis, atsakingas už emocijų reguliavimą, todėl moterys gali jausti stipresnį nerimą ar depresiją.
Ligos aprašymas
Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neklasifikuojami kitur, apima įvairius psichikos sutrikimus, kurie gali atsirasti po gimdymo. Šie sutrikimai gali pasireikšti depresija, nerimu, emociniais svyravimais ir kitais elgesio pokyčiais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį tiek moters, tiek jos vaiko gerovei. Negydoma, ši būklė gali paveikti motinos gebėjimą rūpintis savimi ir vaiku, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai.
Ligos priežastis
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai, genetinė polinkis, psichologinės traumos, socialiniai ir emociniai stresoriai, taip pat ankstesni psichikos sutrikimai. Hormoniniai pokyčiai po gimdymo gali sukelti nuotaikų svyravimus, o socialinis palaikymo trūkumas ar stresas, susijęs su naujo gyvenimo etapo pradžia, gali dar labiau pabloginti situaciją. Taip pat svarbu paminėti, kad moterys, turinčios istoriją su depresija ar nerimu, gali būti labiau linkusios į šiuos sutrikimus po gimdymo.
Rizikos faktoriai
- Genetinis polinkis – jei šeimoje buvo psichikos sutrikimų, rizika didėja.
- Hormoniniai pokyčiai – staigūs hormonų lygio svyravimai gali paveikti nuotaiką.
- Socialinis palaikymas – moterys, turinčios mažai socialinės paramos, yra labiau pažeidžiamos.
- Ankstesni psichikos sutrikimai – moterys, turinčios istoriją su depresija ar nerimu, turi didesnę riziką.
- Stresas – didelis stresas, susijęs su gimdymu ar naujų pareigų prisiėmimu, gali sukelti sutrikimus.
Simptomai
- Depresijos simptomai – liūdesys, apatija, nuovargis, miego sutrikimai.
- Nerimo simptomai – nerimastingumas, panikos priepuoliai, nuolatinis jaudulys.
- Emocijų svyravimai – staigūs nuotaikų pokyčiai, pyktis, irzlumas.
- Socialinė izoliacija – noras atsiriboti nuo šeimos, draugų ir socialinių veiklų.
- Problemos su motinyste – sunkumai prisitaikant prie naujų pareigų, nesugebėjimas džiaugtis motinyste.
Diagnostika
Šios ligos diagnostika apima psichologinius vertinimus, pokalbius su pacientu apie simptomus ir jų trukmę. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus, kad nustatytų depresijos ar nerimo laipsnį. Svarbu, kad gydytojas išsiaiškintų, ar simptomai yra susiję su pogimdyminiu laikotarpiu, ir ar jie turi įtakos kasdienei veiklai. Kartais gali prireikti ir laboratorinių tyrimų, kad būtų pašalintos kitos medicininės būklės.
Gydymas
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra veiksminga priemonė, padedanti moterims įveikti emocinius sunkumus. Taip pat gali būti skiriami antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Be to, svarbu teikti socialinę paramą ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. Neseniai buvo pristatyta ir grupinė terapija, kuri leidžia moterims dalintis patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, susiduriančių su panašiomis problemomis.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas