Poūmė limfocitinė leukemija

Anatomija

Poūmė limfocitinė leukemija (PLL) yra kraujo liga, kuri paveikia limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už organizmo imuninį atsaką. Ši liga dažniausiai veikia kaulų čiulpus, kur gaminami kraujo ląstelės, ir limfmazgius, kurie yra svarbūs imuninės sistemos komponentai. Dėl šios ligos limfocitai nekontroliuojamai dauginasi, sukelia ne tik kraujo sudėties pokyčius, bet ir gali paveikti kitus organus, tokius kaip kepenys, blužnis ir limfiniai mazgai, sukeldami jų padidėjimą ir disfunkciją.

Ligos aprašymas

Poūmė limfocitinė leukemija yra reta ir agresyvi leukemijos forma, kuri paprastai pasireiškia suaugusiems. Liga yra klasifikuojama kaip limfoproliferacinė sutrikimas, kurio metu nenormalūs limfocitai kaupiasi kraujyje, kaulų čiulpuose ir limfiniuose organuose. PLL yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant imuninės sistemos silpnėjimą, anemiją ir kraujavimo sutrikimus. Be to, šios ligos eiga gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir ligos stadijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės poūmės limfocitinės leukemijos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad tam tikri chromosomų pokyčiai, tokie kaip delacijos ar translokacijos, gali prisidėti prie nenormalių limfocitų formavimosi. Be to, ilgalaikis kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar radiacija taip pat gali padidinti ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų žmonės dažniau serga PLL.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, turinti kraujo ligų, gali didinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip benzenas, gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Poūmė limfocitinė leukemija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą, naktinius prakaitavimus, limfmazgių padidėjimą ir kraujavimo sutrikimus, tokius kaip mėlynės ar kraujuojančios dantenos. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti ir odos bėrimai ar infekcijos dėl susilpnėjusios imuninės sistemos.

Diagnostika

Poūmės limfocitinės leukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus kraujo tyrimo, kuris gali parodyti nenormalių limfocitų buvimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip kaulų čiulpų biopsija, limfmazgių biopsija, ir genetiniai tyrimai, gali padėti patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos stadiją. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti limfmazgių ir kitų organų būklę.

Gydymas

Poūmės limfocitinės leukemijos gydymas dažniausiai apima chemoterapiją, kuri skirta sumažinti nenormalių limfocitų skaičių ir pagerinti paciento būklę. Taip pat gali būti taikomos imunoterapijos, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą kovoti su liga. Naujoviškos gydymo galimybės apima tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius genetinius pokyčius, susijusius su PLL. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Gydymo planas visada turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir ligos eigą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas