Premenopauziniai, menopauziniai ir postmenopauziniai sutrikimai

Anatomija

Premenopauziniai, menopauziniai ir postmenopauziniai sutrikimai yra susiję su moterų reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidėmis, hipofize ir hormonų pusiausvyra organizme. Kiaušidės gamina estrogenus ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacijas ir reprodukcinius ciklus. Menopauzės metu kiaušidžių funkcija mažėja, o tai sukelia hormonų lygio pokyčius, turinčius įtakos visam organizmui, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulus ir psichinę sveikatą.

Ligos aprašymas

Premenopauziniai, menopauziniai ir postmenopauziniai sutrikimai apima įvairius simptomus ir problemas, susijusias su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais moterų gyvenimo ciklo metu, ypač per menopauzę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį moterų gyvenimo kokybei, sveikatai ir emociniam stabilumui. Simptomai gali būti labai įvairūs ir gali paveikti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu juos atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinė premenopauzinių, menopauzinių ir postmenopauzinių sutrikimų priežastis yra hormonų lygio pokyčiai, ypač estrogenų ir progesterono. Šie pokyčiai gali sukelti įvairias fiziologines ir emocines problemas. Be to, genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas, mityba ir aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnės moterys turi didesnę riziką patirti menopauzės sutrikimus.
• Genetika – šeimos istorija gali turėti įtakos simptomų sunkumui ir trukmei.
• Gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholis ir nesveika mityba gali padidinti riziką.
• Stresas – psichologinis stresas gali pabloginti simptomus ir ligos eigą.

Simptomai

• Karščio bangos – staigūs kūno temperatūros pokyčiai, dažnai lydimi prakaitavimo.
• Miego sutrikimai – nemiga, naktinis pabudimas ar prastos miego kokybės jausmas.
• Nuotaikų svyravimai – depresija, nerimas ar dirglumas.
• Menstruacijų pokyčiai – nereguliarūs ciklai ar menstruacijų sustojimas.
• Fiziniai pokyčiai – svorio padidėjimas, odos sausumas ir plaukų slinkimas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis simptomų analize, paciento istorija ir fiziniu tyrimu. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų hormonų lygį, pavyzdžiui, estrogeno ir progesterono, taip pat kitus tyrimus, kad pašalintų kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų pakaitinė terapija (HRT) gali būti naudojama siekiant sumažinti simptomus, tačiau ji turi būti skiriama atsargiai dėl galimų šalutinių poveikių. Be to, gydytojai gali rekomenduoti natūralius papildus, gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir streso valdymą. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip akupunktūra ir kognityvinė elgesio terapija, kurios gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas