Priapizmas

Anatomija

Priapizmas yra liga, susijusi su varpos anatomija ir kraujotakos sistema. Ši liga pasireiškia, kai varpos erekcija trunka ilgiau nei keturias valandas be seksualinio stimuliavimo. Normalioje būsenoje erekcija pasireiškia, kai kraujas užpildo varpos akytkūnius, tačiau priapizmo atveju, kraujas lieka užstrigęs akytkūniuose, sukeldamas ilgalaikį ir skausmingą erekcijos būseną. Tai gali sukelti audinių pažeidimus ir ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip erekcijos sutrikimai.

Ligos aprašymas

Priapizmas yra reta, tačiau rimta medicininė būklė. Ji gali būti klasifikuojama į dvi pagrindines kategorijas: išeminį (arba šaltą) ir neiseminį (arba karštą) priapizmą. Išeminio priapizmo atveju kraujas negali nutekėti iš varpos, todėl padidėja slėgis ir sukelia skausmą. Neiseminis priapizmas, nors ir retesnis, gali atsirasti dėl traumos arba nervų dirginimo. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant varpos audinių nekrozę, jei ji nebus gydoma laiku.

Ligos priežastis

Pagrindinės priapizmo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti hematologinės ligos, tokios kaip drepanocitinė anemija, leukemija ar talasemija. Taip pat gali būti sužalojimai, nervų ligos, pavyzdžiui, nugaros smegenų pažeidimai, arba tam tikros vaistų grupės, tokios kaip erekciją skatinantys vaistai. Mechanizmai, sukelti priapizmą, gali būti susiję su kraujagyslių užsikimšimu, padidėjusiu kraujo tekėjimu arba nervų sistemos sutrikimais.

Rizikos faktoriai

• Hematologinės ligos: asmenys, sergantys drepanocitine anemija, turi didesnę riziką susirgti priapizmu dėl kraujo klampumo pokyčių.
• Medikamentai: tam tikri vaistai, įskaitant erekciją skatinančius preparatus, gali padidinti priapizmo riziką.
• Traumos: fiziniai sužalojimai dubens srityje gali sukelti priapizmą.
• Psichologiniai veiksniai: kai kurie psichologiniai sutrikimai taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra ilgalaikė ir skausminga erekcija, trunkanti daugiau nei keturias valandas.
• Pacientai gali patirti varpos skausmą, patinimą ir jautrumą.
• Ilgalaikis priapizmas gali sukelti varpos deformacijas ir erekcijos sutrikimus, jei jis nebus gydomas laiku.

Diagnostika

Priapizmo diagnozė paprastai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų, ar yra uždegimo ar hematologinės ligos požymių. Taip pat gali būti atliekami ultragarso tyrimai, siekiant įvertinti kraujo tekėjimą varpoje ir nustatyti, ar yra kraujotakos sutrikimų.

Gydymas

Priapizmo gydymas priklauso nuo jo tipo. Išeminio priapizmo atveju gali būti taikomi invaziniai metodai, tokie kaip kraujo nutekėjimas iš varpos, siekiant sumažinti slėgį ir skausmą. Neiseminio priapizmo atveju gali būti taikomi konservatyvūs gydymo metodai, pavyzdžiui, vaistai, kurie padeda sumažinti erekciją. Naujausios terapijos galimybės apima vaistų, kurie veikia kraujotaką, naudojimą ir naujas chirurgines procedūras, skirtas ilgalaikiams atvejams gydyti. Svarbu, kad pacientai kuo greičiau kreiptųsi į gydytoją, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas