Priekinio kryžminio raiščio patempimas

Anatomija

Priekinis kryžminis raištis (PKR) yra vienas iš keturių pagrindinių raiščių, kurie stabilizuoja kelio sąnarį. Jis jungia šlaunikaulį (femur) su blauzdikauliu (tibia) ir yra esminis, norint užtikrinti kelio sąnario stabilumą bei judrumą. PKR yra atsakingas už kelio judesius, ypač kai reikia keisti kryptį, šokinėti ar bėgti. Šios struktūros patempimas gali turėti didelį poveikį visam judėjimui, nes jis gali sukelti nestabilumą ir skausmą, trukdantį kasdieninei veiklai.

Ligos aprašymas

Priekinio kryžminio raiščio patempimas yra dažniausiai pasitaikanti sportinė trauma, kuri gali atsirasti dėl staigaus judesio, pavyzdžiui, sukimo ar šuolio, kai kelio sąnarys yra neoptimalioje pozicijoje. Ši liga gali būti įvairaus sunkumo: nuo lengvo patempimo iki visiško raiščio plyšimo. Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, simptomai gali skirtis, tačiau ši trauma dažnai reikalauja gydymo ir reabilitacijos, kad būtų atkurta kelio funkcija ir sumažinta ilgalaikė žalos rizika.

Ligos priežastis

Pagrindinės priekinio kryžminio raiščio patempimo priežastys dažniausiai yra susijusios su sportinėmis veiklomis, kuriose reikalingas staigus judesys, pavyzdžiui, futbolas, krepšinis ir slidinėjimas. Mechanizmai, lemiantys patempimą, apima staigų sustojimą, sukimo judesius ar tiesioginį smūgį į kelio sąnarį. Be to, anatomijos ypatumai, tokie kaip raiščių silpnumas arba netinkama raumenų pusiausvyra, taip pat gali prisidėti prie šios traumos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Sportinės veiklos intensyvumas – didesnis fizinis krūvis didina traumų riziką.
• Raumenų silpnumas – silpni raumenys aplink kelio sąnarį gali nepakankamai stabilizuoti sąnarį, didindami patempimo tikimybę.
• Anatomijos ypatumai – tam tikros anatomijos variacijos, tokios kaip kelio sąnario struktūros, gali padidinti riziką.
• Priklausomybė nuo sporto – asmenys, kurie dažnai sportuoja, ypač kontaktiniuose sportuose, yra labiau linkę patirti PKR patempimus.

Simptomai

• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra skausmas kelio srityje, patinimas, nestabilumo jausmas, sunkumas vaikščiojant ir ribotas judrumas. Lengvos traumos gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, tuo tarpu sunkesni atvejai gali sukelti stiprų skausmą ir visišką funkcijos praradimą.

Diagnostika

Priekinio kryžminio raiščio patempimo diagnozė dažniausiai pradedama nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina kelio stabilumą ir simptomus. Gali būti atlikti specialūs testai, tokie kaip Lachmano testas ar anterior drawer testas, siekiant nustatyti raiščio pažeidimo laipsnį. Papildomi tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant tiksliau įvertinti pažeidimo sudėtingumą ir išsiaiškinti kitų galimų sužalojimų buvimą.

Gydymas

Priekinio kryžminio raiščio patempimo gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Lengvų atvejų gydymas gali apimti poilsį, ledą, kompresiją ir pakilimą (RICE metodą), taip pat fizinės terapijos užsiėmimus, siekiant stiprinti raumenis ir atkurti judrumą. Sunkesniems atvejams, ypač kai yra visiškas raiščio plyšimas, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atkurti raiščio funkciją. Naujovės gydyme apima minimaliai invazines operacijas, kurios leidžia greičiau atsigauti ir grįžti prie aktyvios veiklos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas