Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas
Anatomija
Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas yra širdies ritmo sutrikimai, kurie tiesiogiai veikia širdies anatomiją. Širdis susideda iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Prieširdžiai atsakingi už kraujo surinkimą iš venų ir jo siuntimą į skilvelius. Prieširdžių virpėjimo metu šie raumenys virpa, o ne ritmiškai susitraukia, todėl kraujas gali stagnuoti ir formuotis krešuliai. Prieširdžių plazdėjimas, nors ir mažiau dažnas, taip pat sukelia netinkamą prieširdžių veiklą, tačiau šiuo atveju širdies ritmas yra greitesnis ir labiau organizuotas. Tokie sutrikimai gali sukelti širdies nepakankamumą ir kitų komplikacijų, tokių kaip insultas, išsivystymą.
Ligos aprašymas
Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas yra dažniausiai pasitaikantys širdies ritmo sutrikimai. Jie gali būti paroksizminiai, t. y. pasireikšti epizodiškai, arba nuolatiniai. Šios ligos pobūdis yra neorganizuotas elektrinių impulsų perdavimas širdyje, dėl kurio prieširdžiai nesugebėjo efektyviai išpumpuoti kraujo. Tai svarbu, nes širdies efektyvumas mažėja, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies nepakankamumą ir padidėjusią insulto riziką.
Ligos priežastis
Pagrindinės priežastys, sukeliančios prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą, gali būti širdies ligos, tokios kaip koronarinių arterijų liga, širdies vožtuvų ligos, hipertenzija ir kitos struktūrinės širdies anomalijos. Taip pat veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, stresas, skydliaukės sutrikimai ir tam tikri vaistai, gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo. Be to, amžius ir šeimos istorija taip pat yra svarbūs mechanizmai, lemiantys ligos išsivystymą.
Rizikos faktoriai
- Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies struktūrinius pokyčius ir sukelti ritmo sutrikimus.
- Širdies ligos – bet kokios širdies patologijos, tokios kaip išeminė liga, gali padidinti riziką.
- Alkoholis ir rūkymas – šie įpročiai gali pabloginti širdies veiklą ir sukelti aritmijas.
- Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su širdies ritmo sutrikimais.
- Diabetas – šis sutrikimas gali paveikti kraujagysles ir širdies raumenį, didindamas riziką.
Simptomai
- Simptomai gali būti įvairūs: nuo lengvo širdies plakimo pojūčio iki stipraus širdies plakimo, dusulio, nuovargio, krūtinės skausmo ar net alpimo. Kai kurie pacientai gali jausti jokio diskomforto, o kiti – sunkius simptomus, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Diagnostika
Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo diagnostika apima pacientų anamnezės rinkimą, fizinį ištyrimą ir specifinius tyrimus. EKG (elektrokardiograma) yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti širdies ritmo sutrikimus. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, echokardiografija ir Holterio monitoravimas, kuris stebi širdies ritmą per ilgesnį laikotarpį.
Gydymas
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentai, tokie kaip antikoaguliantai, beta blokatoriai ir antiaritminiai vaistai, dažnai skiriami siekiant kontroliuoti ritmą ir sumažinti insulto riziką. Taip pat gali būti taikomos procedūros, tokios kaip abliacija, kuri pašalina aritmiją sukeliančius audinius. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, sveika mityba ir fizinė veikla, taip pat yra svarbūs gydant šiuos sutrikimus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip implantabilūs širdies defibriliatoriai, taip pat gali būti naudojamos, kad padėtų kontroliuoti širdies ritmą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas