Priešmenstruacinis sindromas

Anatomija

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) yra susijęs su moterų reprodukcinės sistemos veikla, ypač su menstruaciniu ciklu. Ši liga tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, ypač estrogeno ir progesterono, kurie yra gaminami kiaušidėse. Hormoniniai pokyčiai ciklo metu turi įtakos ne tik reprodukciniams organams, bet ir nervų sistemai, emociniam stabilumui bei bendram savijautai. Dėl šių pokyčių gali pasireikšti įvairūs simptomai, paveikiantys tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

Ligos aprašymas

Priešmenstruacinis sindromas yra kompleksas simptomų, kurie pasireiškia kelias dienas prieš menstruacijas. Šie simptomai gali būti fiziniai, emociniai ir elgesio. PMS yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį moters kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai psichologinei būklei. Šios būklės sunkumas gali labai varijuoti, nuo lengvų simptomų, kurie gali būti toleruojami, iki sunkių, kurie reikalauja medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinės priešmenstruacinio sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra susijusios su hormoniniais pokyčiais, kurie vyksta menstruacinio ciklo metu. Be to, gali būti įtakos neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, disbalansas. Kiti galimi mechanizmai apima genetinius veiksnius, gyvenimo būdo aspektus ir stresą. PMS gali pasireikšti dėl organizmo jautrumo hormonams, kuris skiriasi kiekvienai moteriai.

Rizikos faktoriai

• Amžius: PMS dažniau pasireiškia moterims, esančioms reprodukcinio amžiaus grupėje, ypač 30-40 metų amžiaus.
• Genetika: Moterys, kurių šeimoje buvo PMS atvejų, gali turėti didesnę riziką.
• Psichikos sveikatos problemos: Depresija ir nerimas gali padidinti PMS simptomų sunkumą.
• Gyvenimo būdas: Stresas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali prisidėti prie simptomų intensyvumo.

Simptomai

• PMS simptomai gali apimti fizinius, emocinius ir elgesio aspektus. Fizinių simptomų pavyzdžiai yra krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, galvos skausmai ir nuovargis. Emociniai simptomai gali būti nuotaikų svyravimai, dirglumas, nerimas ir depresija. Elgesio simptomai gali apimti miego sutrikimus ir potraukį maistui. Simptomų intensyvumas gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kurios moterys gali patirti labai stiprius simptomus, trukdančius kasdienei veiklai.

Diagnostika

PMS diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu ir simptomų istorija. Gydytojas gali paprašyti pacientės užsirašyti simptomus ir jų intensyvumą per menstruacinį ciklą. Neretai atliekami kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas sąlygas, kurios gali sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus ar anemiją. Be to, gali būti naudinga psichologinė vertinimo procedūra, siekiant nustatyti emocinius aspektus.

Gydymas

PMS gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai metodai apima hormonų terapiją, tokią kaip kontraceptinės tabletės, kurios gali padėti sureguliuoti hormonų pusiausvyrą. Antidepresantai ir priešuždegiminiai vaistai taip pat gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, reguliari fizinė veikla, streso valdymo technikos ir psichoterapija. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie maisto papildai, pavyzdžiui, kalcis ir magnis, gali padėti sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas