Prikurtimas

Anatomija

Prikurtimas yra liga, susijusi su klausos aparatu, kuris yra sudarytas iš išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Paveikta sistema yra klausos sistema, kuri apima ausies struktūras, atsakingas už garso bangų priėmimą ir apdorojimą. Išorinė ausis surenka garso bangas, vidurinė ausis perduoda jas į vidinę ausį, o vidinė ausis, įskaitant sraigę, konvertuoja garso bangas į nervinius signalus, kurie siunčiami į smegenis. Prikurtimo atveju gali būti pažeista bet kuri iš šių struktūrų, kas sukelia klausos praradimą.

Ligos aprašymas

Prikurtimas yra būklė, kai asmuo dalinai arba visiškai praranda gebėjimą girdėti. Ši liga gali būti laikina arba nuolatinė, ir ji gali paveikti vieną ar abi ausis. Prikurtimas gali turėti įvairių formų, pavyzdžiui, akustinį, sensorinį ar mišrų, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir pobūdžio. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmeninį gyvenimą, socialinę sąveiką bei profesinę veiklą, o sunkiais atvejais gali sukelti izoliaciją ir depresiją.

Ligos priežastis

Prikurtimo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, uždegimines ligas, traumas, senėjimą, triukšmo poveikį, infekcijas, tokias kaip ausų uždegimai, ir tam tikras ligas, pavyzdžiui, meningitą. Be to, tam tikri vaistai, ypač ototoksiniai, gali sukelti klausos praradimą. Rizikos veiksniai, tokie kaip ilgalaikis triukšmo poveikis, gali padidinti prikurtimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškia klausos praradimas.
• Triukšmo poveikis – ilgalaikė ekspozicija garsams virš 85 decibelų gali sukelti klausos praradimą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esant klausos praradimui, rizika gali būti didesnė.
• Uždegiminės ligos – dažni ausų uždegimai, ypač vaikams, gali paveikti klausą.

Simptomai

• Prikurtimo simptomai gali varijuoti nuo lengvo klausos sumažėjimo iki visiško klausos praradimo. Dažniausi simptomai yra sunkumai girdint šnabždesius, poreikis pakartotinai klausytis garsų, ir nesugebėjimas suprasti kalbos triukšmingoje aplinkoje. Sunkiais atvejais asmuo gali visiškai negirdėti aplinkinių garsų.

Diagnostika

Prikurtimo diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo, po kurio atliekami klausos tyrimai, tokie kaip audiometrija, kuri matuoja klausos slenkstį. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, tympanometrija, siekiant įvertinti vidurinės ausies funkciją, ir otoskopija, kad būtų patikrinta ausies kanalo būklė.

Gydymas

Prikurtimo gydymas priklauso nuo ligos tipo ir priežasties. Lengvos formos gali būti gydomos klausos aparatais, kurie padeda sustiprinti garsus. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, ausies būgnelio rekonstrukcijos. Taip pat yra naujų terapijų, kaip pavyzdžiui, genų terapija ir implantai, kurie gali padėti atkurti klausą. Be to, reabilitacija, apimanti klausos mokymą ir komunikacijos strategijas, gali būti naudinga asmenims, patyrusiems klausos praradimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas