Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, yra susiję su įvairių žmogaus organizmo sistemų veikla. Pirmiausia, alkoholis paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenų struktūros, tokios kaip prefrontalinė žievė, amygdala ir hipokampas, yra kritiškai svarbios elgesio reguliavimui, emocijų valdymui ir atminčiai. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti neuronų pažeidimus, sumažinti neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, lygį, kas prisideda prie depresijos ir nerimo. Be to, alkoholis turi neigiamą poveikį kepenims, kurios atsakingos už toksinų neutralizavimą, ir gali sukelti alkoholio sukeltą hepatitą ar cirozę.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, yra sudėtingas sindromas, apimantis fizinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Ši liga išsivysto, kai asmuo patiria priklausomybę nuo alkoholio ir, sumažinus ar nutraukus alkoholio vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai. Tai gali sukelti sunkius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, haliucinacijos ir net psichozė. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens sveikatą, bet ir turi didelį poveikį šeimai, visuomenei ir ekonomikai.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti polinkį į alkoholio vartojimą ir priklausomybę. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, depresija ar nerimas, gali paskatinti asmenį vartoti alkoholį kaip savitvarkos priemonę. Socialiniai veiksniai, įskaitant šeimos alkoholizmo istoriją, aplinką ir kultūrinius normatyvus, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija, susijusi su alkoholizmu, padidina riziką susirgti šia liga.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresiją ar nerimo sutrikimų, dažnai linkę vartoti alkoholį.
• Socialinė aplinka – draugai ir šeima, kurie vartoja alkoholį, gali skatinti asmenį sekti jų pavyzdžiu.
• Stresas – didelis stresas darbe ar asmeniniame gyvenime gali paskatinti alkoholio vartojimą kaip atsipalaidavimo priemonę.

Simptomai

• Abstinencijos simptomai gali apimti nerimą, depresiją, miego sutrikimus, prakaitavimą, drebulį ir pykinimą. Lengvi simptomai gali būti nuovargis ir dirglumas, o sunkūs simptomai gali apimti haliucinacijas ir delirium tremens, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama per išsamų klinikinį vertinimą, įskaitant paciento anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir psichologinius vertinimus. Naudojami įvairūs standartizuoti klausimynai, pavyzdžiui, CAGE klausimynas, kuris padeda nustatyti alkoholio vartojimo problemas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimus organizmo pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas arba akamprozatas, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydymo forma, kuri padeda pacientams keisti savo mąstymo modelius ir elgesį. Be to, grupinės terapijos ir savipagalbos grupės, tokios kaip AA (Alcoholics Anonymous), gali būti naudingos asmenims, siekiantiems atsigauti nuo priklausomybės. Naujausios terapijos galimybės apima neurofeedback ir naujas farmakologines intervencijas, kurios yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas