Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ypač abstinencijos būklė su delyru, veikia įvairias žmogaus anatomines sistemas. Pirmiausia, centrinė nervų sistema (CNS) yra labiausiai paveikta, nes alkoholis tiesiogiai veikia smegenų funkcijas, ypač tuos regionus, kurie atsakingi už emocijas, pažinimą ir elgesį. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia neurocheminius pokyčius, kurie gali sukelti nervinių ląstelių žūtį. Be to, kepenys, kurios apdoroja alkoholį, taip pat gali būti pažeistos, sukeldamos hepatito ar cirozės riziką. Kitos paveiktos sistemos apima širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri gali būti pažeista dėl alkoholio poveikio kraujospūdžiui ir širdies ritmui.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo apima platų simptomų spektrą, pradedant nuo psichologinių problemų, tokių kaip depresija ir nerimas, iki sunkių elgesio sutrikimų, tokių kaip delirium tremens. Abstinencijos būklė su delyru yra ypač rimta, nes ji gali sukelti haliucinacijas, sumišimą ir netgi mirtį. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens sveikatą, bet ir turi didelį poveikį šeimos, darbo ir visuomenės gyvenimui. Alkoholio vartojimas ir jo nutraukimas gali sukelti rimtų psichinių ir fizinių komplikacijų, todėl būtina laiku atpažinti ir gydyti šiuos sutrikimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su alkoholiniais gėrimais ir jų poveikiu organizmui. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia fizinę priklausomybę, o staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomus. Mechanizmai, kurie sukelia šiuos sutrikimus, apima neurotransmiterių disbalansą, pavyzdžiui, sumažėjusį dopamino ir serotonino lygį. Rizikos faktoriai, tokie kaip genetinė polinkis, psichikos sveikatos problemos, socialinė aplinka ir stresinės situacijos, taip pat gali prisidėti prie alkoholizmo ir jo pasekmių vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių, kenčiančių nuo alkoholizmo, yra didesnėje rizikoje.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – žmonės, patiriantys depresiją, nerimą ar kitus psichikos sutrikimus, dažnai vartoja alkoholį kaip savitarnos priemonę.
• Socialinė aplinka – asmenys, gyvenantys aplinkoje, kur alkoholis yra plačiai vartojamas, gali būti labiau linkę į alkoholizmą.
• Stresas – streso ir trauminės patirties buvimas gali padidinti alkoholio vartojimo riziką.

Simptomai

• Lengvi simptomai: nerimas, nemiga, nuotaikų svyravimai.
• Vidutiniai simptomai: haliucinacijos, sumišimas, dezorientacija, padidėjęs širdies ritmas.
• Sunkūs simptomai: delirium tremens, kuris gali pasireikšti sunkiu sujaudinimu, drebuliais, karščiavimu ir netgi mirtimi.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį vertinimą, kurio metu gydytojas atlieka išsamią medicininę istoriją ir fizinį tyrimą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją, elektrolitų lygį ir kitus biologinius rodiklius. Psichologiniai vertinimai ir standartizuoti klausimynai, skirti nustatyti psichikos sutrikimus, taip pat gali būti naudojami diagnozei patvirtinti.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, tokius kaip benzodiazepinai, kurie padeda sumažinti abstinencijos simptomus, ir antidepresantus, skiriamus psichikos sutrikimams gydyti. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupinę terapiją ir paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“. Naujausios terapijos galimybės apima kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, susijusį su alkoholių vartojimu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas