Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Alkoholio vartojimas sukelia cheminius pokyčius smegenų neurotransmiterių sistemoje, ypač dopamino, serotonino ir GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) sistemose. Šie pokyčiai gali sukelti įvairias psichikos problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir kiti sutrikimai. Be to, ilgalaikis alkoholio vartojimas gali paveikti kepenis, širdį ir kitus organus, sukeldamas fizinių sveikatos problemų, kurios taip pat prisideda prie psichikos sutrikimų.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo yra kompleksinė liga, kurios esmė yra priklausomybė nuo alkoholio ir su ja susiję psichikos sutrikimai. Ši liga pasireiškia nuolatiniu alkoholio vartojimu, kuris sukelia fizinį ir psichologinį diskomfortą, kai asmuo bando sumažinti vartojimą. Liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia paties asmens gyvenimą, bet ir turi didelį poveikį šeimai, draugams bei visuomenei, sukeldama socialinių, ekonominių ir sveikatos problemų.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra kompleksinės ir apima biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Biologiniu požiūriu, genetika gali turėti didelę įtaką asmens polinkiui į priklausomybę. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresinės situacijos, depresija ar nerimas, taip pat gali skatinti alkoholio vartojimą. Socialiniai veiksniai, kaip pavyzdžiui, šeimos aplinka, socialinis statusas ir kultūrinės normos, gali prisidėti prie alkoholio vartojimo įpročių formavimo. Be to, socialinė izoliacija ir nesugebėjimas susidoroti su emocijomis gali būti svarbūs mechanizmai, skatinantys priklausomybės vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: asmenys, turintys šeimynės istorijos su priklausomybėmis, dažniau linkę į alkoholio vartojimą.
• Psihoemocinės problemos: žmonės, kenčiantys nuo depresijos, nerimo ar kitų psichikos sutrikimų, dažnai vartoja alkoholį kaip savęs gydymo priemonę.
• Socialinė aplinka: draugai ir šeima, kurie vartoja alkoholį, gali turėti įtakos asmens elgesiui.
• Stresas: gyvenimo iššūkiai, tokie kaip darbo praradimas ar santykių problemos, gali paskatinti alkoholio vartojimą.

Simptomai

• Priklausomybė: nuolatinis noras vartoti alkoholį, nesugebėjimas kontroliuoti vartojimą.
• Fiziniai simptomai: abstinencijos simptomai, tokie kaip prakaitavimas, drebulys, pykinimas.
• Psichoemocinės problemos: depresija, nerimas, nuotaikų svyravimai.
• Socialiniai ir elgesio pokyčiai: atsiribojimas nuo draugų ir šeimos, nesugebėjimas atlikti kasdienių užduočių.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais vertinimais ir standartizuotais klausimynais, tokiais kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir DSM-5 kriterijais. Gydytojai taip pat gali atlikti fizinius tyrimus, siekdami nustatyti alkoholio vartojimo sukeltus sveikatos sutrikimus, kaip kepenų funkcijos sutrikimus ar neurologinius pokyčius. Psichologiniai vertinimai padeda suprasti paciento psichinę būklę ir elgesio problemas.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius metodus. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ar akamprozatas, kurie padeda sumažinti alkoholio vartojimą ir palengvinti abstinencijos simptomus. Nemedicininiai metodai apima psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė-elgesio terapija, grupinės terapijos sesijos ir savipagalbos grupės. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima internetines programas ir mobilias aplikacijas, skirtas stebėti elgesį ir teikti paramą pacientams, siekiantiems atsikratyti priklausomybės. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir apimtų visapusišką požiūrį į paciento sveikatą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas