Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas, yra susiję su įvairių smegenų struktūrų ir funkcijų pažeidimais. Alkoholio poveikis centriniai nervų sistemai gali sukelti neurotransmiterių disbalansą, ypač dopamino, serotonino ir GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) sistemose. Šios cheminės medžiagos yra svarbios nuotaikos, elgesio ir emocijų reguliavimui. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti smegenų struktūrinius pokyčius, įskaitant smegenų žievės, hipokampo ir amygdalos pokyčius, kurie turi įtakos atminčiai, emocijoms ir elgesio kontrolės gebėjimams.

Ligos aprašymas

Ši liga apima psichikos sutrikimus, kurie atsiranda dėl ilgalaikio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, sukeliant psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai ir sunkumai suprasti realybę. Psichoziniai sutrikimai gali pasireikšti tiek abstinencijos metu, tiek vartojant alkoholį. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens psichinę sveikatą, bet ir turi rimtų pasekmių socialiniam gyvenimui, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su alkoholio poveikiu smegenims ir genetiniais veiksniais. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia neuronų pažeidimus, o tai gali sukelti psichikos sutrikimus. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos asmens polinkiui vartoti alkoholį ir išsivystyti psichoziniams sutrikimams. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar socialinė izoliacija, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis: šeimos istorija, susijusi su alkoholizmu ir psichikos sutrikimais, didina riziką.
• Psichikos sveikatos problemos: esamos depresijos ar nerimo sutrikimai gali padidinti alkoholio vartojimo lygį.
• Aplinkos veiksniai: socialinė izoliacija, stresas ir trauma gali paskatinti alkoholio vartojimą kaip savireguliacijos priemonę.
• Vartojimo įpročiai: ankstyvas alkoholio vartojimo pradėjimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu didina riziką išsivystyti psichoziniams sutrikimams.

Simptomai

• Psichoziniai simptomai: haliucinacijos, kliedesiai, dezorientacija.
• Emociniai simptomai: depresija, nerimas, nuotaikų svyravimai.
• Elgesio pokyčiai: agresyvumas, socialinė izoliacija, sumažėjęs interesas veikloms, kurios anksčiau buvo malonios.
• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis.

Diagnostika

Diagnozuojant šią ligą, naudojamas klinikinis vertinimas, kuriame atsižvelgiama į paciento anamnezę, simptomus ir elgesio pokyčius. Gydytojai dažnai naudoja psichologinius testus, kad išsiaiškintų psichozinius simptomus ir nustatytų jų sunkumą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant patikrinti alkoholio kiekį kraujyje ir pašalinti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti psichotropinius vaistus, tokius kaip antipsichoziniai vaistai, kurie padeda suvaldyti psichozinius simptomus, ir vaistus, kurie padeda sumažinti alkoholio potraukį. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga gydant psichikos sutrikimus ir remiantis asmens įgūdžius, kad jis galėtų efektyviau susidoroti su stresu ir emocijomis. Be to, grupinės terapijos ir paramos grupės, tokios kaip „Anoniminiai alkoholikai“, gali padėti asmenims atsigauti ir palaikyti abstinenciją. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima naujų vaistų tyrimus, kurie gali padėti gydyti alkoholio vartojimo sutrikimus ir susijusias psichikos problemas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas