Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo turi didelį poveikį žmogaus centrinei nervų sistemai. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl cheminio balanso sutrikimo smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir norepinefrinas, veiklos. Be to, ilgalaikis narkotikų vartojimas gali paveikti smegenų struktūras, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą ir elgesio kontrolę, taip pat limbikinę sistemą, kuri vaidina svarbų vaidmenį emocijų reguliavime.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo apima įvairius psichologinius ir elgesio pokyčius, kuriuos sukelia žalingas šių medžiagų vartojimas. Ši liga gali pasireikšti kaip priklausomybė, kuri sukelia fizinį ir psichologinį potraukį narkotikams, taip pat gali sukelti socialinius, emocinius ir psichologinius sunkumus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių asmens sveikatai, socialiniams santykiams ir gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetinis polinkis gali padidinti riziką susirgti, jei šeimoje buvo priklausomybės atvejų. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali skatinti narkotikų vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, kurioje asmuo gyvena, draugų įtaka ir kultūriniai normatyvai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su priklausomybėmis, gali padidinti riziką.
• Psichologiniai sutrikimai – depresija, nerimas ar kiti psichikos sutrikimai dažnai yra susiję su didesne rizika vartoti narkotikus.
• Aplinka – neigiama socialinė aplinka, tokia kaip smurtas ar netinkamas elgesys, gali skatinti žalingą vartojimą.
• Amžius – jaunystėje prasidėjęs narkotikų vartojimas dažnai veda prie didesnės priklausomybės rizikos.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, padidėjusį nerimą ir socialinį atsiribojimą.
• Vidutiniai simptomai gali pasireikšti kaip elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, agresyvumas, impulsyvumas ir prasta savikontrolė.
• Sunkūs simptomai gali apimti psichozinius sutrikimus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai, taip pat sunkius depresijos epizodus.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas atsižvelgia į paciento istoriją, simptomus ir elgesio pokyčius. Naudojami įvairūs psichologiniai testai ir klausimynai, siekiant įvertinti priklausomybės lygį ir psichikos būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų buvimą organizme.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti potraukį narkotikams, taip pat vaistai, kurie padeda suvaldyti simptomus, tokius kaip depresija ar nerimas. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupinį terapiją ir palaikymo grupes, kurios gali padėti asmenims susidoroti su priklausomybės problemomis. Naujausios terapijos galimybės apima kognityvinę elgesio terapiją ir integruotas programas, kurios derina įvairius gydymo metodus, siekiant užtikrinti geresnius rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas