Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas
Anatomija
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Kanapėse esantis tetrahidrokanabinolis (THC) sąveikauja su endokanabinoidų sistema, kuri apima receptorius, tokius kaip CB1 ir CB2. Šie receptoriai yra plačiai išsidėstę visoje smegenyse, ypač hipokampe, amigdaloje ir prefrontalinėje žievėje, kurios atsakingos už atmintį, emocijas ir sprendimų priėmimą. Ilgalaikis kanapių vartojimas gali sukelti struktūrinius ir funkcinius pokyčius šiuose regionuose, kas gali paveikti žmogaus elgesį, nuotaiką ir pažinimo funkcijas.
Ligos aprašymas
Ši liga apima psichikos ir elgesio sutrikimus, atsirandančius dėl kanapių vartojimo, kurie gali sukelti priklausomybę. Kanapės vartojimas gali sukelti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir psichozės simptomai. Priklausomybė nuo kanapių gali turėti reikšmingų pasekmių asmens socialiniam gyvenimui, darbo veiklai ir bendrai sveikatai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikius psichikos sutrikimus ir pabloginti gyvenimo kokybę.
Ligos priežastis
Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetiką, aplinkos veiksnius ir psichologinius aspektus. Genetinis polinkis gali didinti riziką tapti priklausomam nuo kanapių. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka, stresas ir vartojimo dažnumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstesni psichikos sutrikimai, gali padidinti jautrumą kanapių sukeltoms problemoms. Be to, THC poveikis smegenims gali sukelti cheminius pokyčius, kurie prisideda prie priklausomybės vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Jaunas amžius: Jauni žmonės, ypač paaugliai, yra labiau linkę eksperimentuoti su narkotikais, o smegenų vystymasis šiuo laikotarpiu gali padidinti priklausomybės riziką.
- Psichikos sutrikimai: Asmenys, turintys ankstesnių psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo, gali būti labiau linkę vartoti kanapes kaip savireguliacijos priemonę.
- Socialinė aplinka: Aplinkos, kurioje asmuo gyvena, poveikis, pavyzdžiui, šeimos ar draugų įtaka, gali turėti didelę reikšmę vartojimo įpročiams.
- Genetinis polinkis: Kai kuriems žmonėms priklausomybė gali būti paveldima, todėl genetiniai veiksniai gali padidinti riziką.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali būti nuotaikos svyravimai, padidėjęs nerimas, depresijos požymiai, socialinė izoliacija, sumažėjęs motyvacija ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Lengvi simptomai gali apimti nuotaikų pokyčius ir trumpalaikį atminties praradimą, o sunkesni atvejai gali pasireikšti psichozės epizodais, haliucinacijomis ar sunkiais elgesio sutrikimais.
Diagnostika
Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs psichologiniai vertinimai ir klausimynai, kurie padeda nustatyti vartojimo modelius ir simptomus. Gydytojai taip pat gali atlikti fizinį egzaminą ir laboratorinius tyrimus, siekdami pašalinti kitas galimas sveikatos problemas. Psichikos sveikatos specialistai gali naudoti DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų priklausomybę ir susijusius sutrikimus.
Gydymas
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti potraukį ir simptomus, pavyzdžiui, kanabinoidų receptorinius antagonistus. Nemediciniai sprendimai apima psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientams suprasti ir keisti savo elgesį bei mintis, susijusias su kanapių vartojimu. Naujoviškos terapijos, tokios kaip grupinė terapija ir švietimo programos, taip pat gali būti naudingos gydant šią ligą. Be to, svarbu užtikrinti socialinę paramą ir pagalbą, kad būtų galima pasiekti ilgalaikius gydymo rezultatus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas