Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, yra susiję su centrine nervų sistema, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už apdovanojimo sistemą, emocijas ir skausmo suvokimą. Opioidai veikia opioidinius receptorius, esančius smegenyse, nugaros smegenyse ir periferinėse nervų sistemose. Šie receptoriai, kai yra stimuliuojami, sukelia analgezinį poveikį ir euforiją, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti smegenų chemijos pokyčius, kurie paveikia nuotaiką, elgesį ir kognityvinius procesus. Dėl to gali atsirasti priklausomybė ir abstinencijos simptomai, kai opioidų vartojimas nutraukiamas.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, apima kompleksinį elgesio ir psichikos sutrikimų spektrą, atsirandantį dėl opioidų vartojimo. Ši liga gali sukelti tiek fizinių, tiek psichinių simptomų, tokių kaip nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija ir kiti emociniai sutrikimai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis sutrikimas ne tik veikia asmens psichologinę būklę, bet ir daro didelį poveikį socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams bei darbo veiklai. Dėl opioidų vartojimo ir abstinencijos būklės gali kilti rimtų socialinių, ekonominių ir sveikatos problemų, todėl ši liga yra svarbi tiek medicinos, tiek visuomenės požiūriu.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo priežastys yra susijusios su opioidų poveikiu organizmui ir psichologinėmis bei socialinėmis aplinkybėmis. Opioidai sukelia euforiją, todėl asmenys gali juos vartoti kaip būdą pabėgti nuo streso, skausmo ar kitų nemalonių emocijų. Be to, genetiniai veiksniai, tokie kaip šeimos anamnezė priklausomybės atvejų, gali didinti riziką. Psichologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar nerimas, taip pat gali būti svarbūs mechanizmai, skatinantys opioidų vartojimą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip gyvenimo aplinkybės, stresas ar socialinis izolavimas, taip pat prisideda prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – asmenys, turintys šeimos narių, priklausančių nuo opioidų, turi didesnę riziką patirti panašius sutrikimus.
• Psichologiniai sutrikimai – asmenys, kenčiantys nuo depresijos, nerimo ar kitų psichikos ligų, dažniau vartoja opioidus kaip savarankišką gydymo formą.
• Socialiniai veiksniai – asmenys, gyvenantys nepalankioje socialinėje aplinkoje, gali būti labiau linkę vartoti opioidus kaip būdą pabėgti nuo kasdienio streso.
• Amžius ir lytis – jauni suaugusieji ir vyrai dažniau susiduria su opioidų vartojimu ir priklausomybėmis.

Simptomai

• Fiziniai simptomai, tokie kaip raumenų skausmai, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, gali pasireikšti abstinencijos metu.
• Psychoemociniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija, nuotaikų svyravimai, gali būti ypač ryškūs.
• Elgesio pokyčiai, įskaitant socialinę izoliaciją, agresyvumą ir impulsų kontrolės problemas.
• Psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai, gali pasireikšti sunkiu atveju.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo diagnostika apima klinikinį vertinimą, kuriame atsižvelgiama į paciento anamnezę, simptomus ir vartojimo istoriją. Gydytojas gali naudoti įvairius diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 kriterijai, kad nustatytų, ar pacientas atitinka priklausomybės ar psichikos sutrikimo kriterijus. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti opioidų buvimą organizme ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti opioidų pakaitinę terapiją, pavyzdžiui, metadono ar buprenorfino vartojimą, taip pat vaistus, padedančius sumažinti abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo elgesį ir rasti sveikesnius sprendimus. Be to, grupinės terapijos ir paramos grupės, tokios kaip Anoniminių narkomanų grupės, gali suteikti svarbią socialinę paramą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neuromoduliacija ar inovatyvūs farmakologiniai sprendimai, nuolat tiriamos ir gali pasiūlyti naujų vilties šaltinių pacientams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas